Ponas Tadas484 psl. · apie 5 min.
Dvyliktoji knyga. Mylėkimės96% kūrinio
484 psl.

Išgirdę kobzininkai šonais jo sustoję,

Nutvėrę dumples judina ir spaudo drūčiai,

Pečiai tik juda, o veidai jų orą pučia;

Ir rodės, kad į aukštį jie pakilt norėjo,

Nes jie panašūs baisiai į vaikus Borėjo.

Cimbolų trūko.

Daugelis iš būrio viso

Mokėjo groti, bet nė viens tačiau nedrįso

Prie Jankelio užgroti; (kur tai jis išnyko

Per žiemą, tik dabar štai su štabu parvyko).

Žinojo, kad nė viens negali konkuruoti

Su juo gabumais į stygas jausmu suduoti.

Cimbolus jam paduoda, reiškia savo norus,

O žydas ginas, sako: rankos jo perstoros,

Atpratęs groti, sako, ponų jis nedrįsta,

Linguodams šalinas. Bet Zosė tai išvysta,

Pribėga ir baltąja rankele paduoda

Grojikui lazdeles, kurioms stygas suduoda;

Kita ranka jo žilą barzdą glostinėja

Ir sako: »Jankeli, juk man senai žadėjai

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.