Ponas Tadas485 psl. · apie 5 min.
Dvyliktoji knyga. Mylėkimės97% kūrinio
485 psl.

Per mano vestuves pagroti, malonėki,

Juk šiandien sužieduota, Jankeli, pradėki!«

Labai mylėjo Zosę, barzdą tad kilnoja

Ženklan, kad jau sutinka; jį svečiai apstoja,

Paduoda jam cimbolus, prašo jį garbingą

Užimti vietą. Tuomet sėdas jis didingai,

Pažvelgia jau rimtai, kaip veteranas senas,

Ir jam tuojau seni kovų laikai vaidenas.

Į kardą nešančius jo anūkus jis žiūri

Linksmai, bet atmena, kad dar jėgų jis turi.

Tuo tarpu mokiniai jau du suklaupę dirba,

Stygas nustato, stygos taisant jau tik virba;

O Jankelis akims primerktoms pirštuos laiko

Grojimui lazdeles ir tik suduoti taiko.

Taktu triumfo jis stygas tvirtai užgavo,

Paskui audros lietaus lašai byrėt pagavo;

Visi nustebo, – bet pradžios tai valandėlė, –

Susyk nustojo grot, rankas aukštyn pakėlė.

Ir vėl jau groja. Laksto taip lengvai lazdelės,

Lyg būtų lietęs tas stygas musės sparnelis,

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.