Ir tuoj visus apgaubia piktas nujautimas.
Klausytojams nerimstantiems baisu tuoj daros,
Grojikas klysta gal? gal įrankis negeras?
Neklys toksai grojikas! Tyčia palytėjo
Tą baisią maišto stygą, – dar garsiau pradėjo
Akordų netvarkinga viešpatauti puota
Prieš tonų derinimą sukonfederuotą;
Tik Raktininkas vienas tuos garsus pažino:
»Tai Targovicos balsas santaiką naikina!«
Ir štai ūmai nutrūksta ta styga baisioji...
Grojikas ima primus ir taktus sijoja,
Staiga pametęs primus bosų garsą leidžia,
Paskui balsų baisiųjų tūkstančius paskleidžia:
Tuoj girdis maršas, karas, šūviai ir puolimas,
Vaikų dejavimas ir moterų verkimas...
Grojikas taip išreiškė baisųjį puolimą,
Kad moters ėmė verkt del didžio sujudimo,
Prisimindamos Pragos piūties epopėją,
Kurią apysakose, dainose girdėjo,
Nurimo tik grojikui ėmus toną kitą,
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Kokią istoriją Jankelis papasakoja cimbolais ir kodėl kariai susigraudina išgirdę dainą apie klajojantį kareivį?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Jankelis pradeda džiaugsmingu polonezu, primenančiu Gegužės trečiosios dienos laimę. Tada tyčia užgauna „maišto“ stygą, ir Gervazas atpažįsta Targovicos balsą. Po jo girdėti karas ir puolimas, vaikų ir moterų verksmas: moterys prisimena Pragos skerdynes. Paskui skamba daina apie kareivį, žuvusį svetur, ir lenkų kariai prisimena, kaip su ja išėjo klajoti po Tėvynės žlugimo. Koncertas baigiasi maršu „Dar Lenkai nežuvo!“.
Rašiniui: IstorijaEmigracija
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.