Ponas Tadas488 psl. · apie 5 min.
Dvyliktoji knyga. Mylėkimės97% kūrinio
488 psl.

Kai muzika baisioji tapo išsklaidyta.

Klausytojai nespėjo dar atsikvošėti,

Jau muzika kita pradėjo tuoj skambėti:

Tik kelios plonos stygos vos silpnai dejuoja,

Kaip musės, kai iš vortinklio pasiliuosuoja.

Bet tuoj stygų daugėja, tuoj tvirtėja tonai

Ir jungiasi nauji akordų legionai,

Tuojau į taktą pindamiesi tonai mainos

Ir suokia tąją liūdną, numylėtą dainą:

Apie klajūną karį, tarp šilų ir girių

Klajojantį, kur jis vargų didžių patyrė,

Kai žuvo pagaliau prie savojo žirgelio,

Kai žirgas savo ponui sukasė kapelį.

Lenkų kariams dainelė ši labai patinka,

Ir tuoj aplink grojiką daug jų susirinko;

Daina juos jaudina, atminimus jiems barsto,

Jiems primena laikus, kai ant Tėvynės karsto

Užtraukę tą dainelę jie svetur išėjo

Klajot, atsimena, kiek daug vargų turėjo,

Keliaudami per jūres, sausumas, smiltynus.

Klausimai apie šiuos puslapius

1. Kokią istoriją Jankelis papasakoja cimbolais ir kodėl kariai susigraudina išgirdę dainą apie klajojantį kareivį?

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Jankelis pradeda džiaugsmingu polonezu, primenančiu Gegužės trečiosios dienos laimę. Tada tyčia užgauna „maišto“ stygą, ir Gervazas atpažįsta Targovicos balsą. Po jo girdėti karas ir puolimas, vaikų ir moterų verksmas: moterys prisimena Pragos skerdynes. Paskui skamba daina apie kareivį, žuvusį svetur, ir lenkų kariai prisimena, kaip su ja išėjo klajoti po Tėvynės žlugimo. Koncertas baigiasi maršu „Dar Lenkai nežuvo!“.

Rašiniui: IstorijaEmigracija

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.