Ponas Tadas489 psl. · apie 5 min.
Dvyliktoji knyga. Mylėkimės97% kūrinio
489 psl.

Ir ten svetur toji daina karius ramino,

Nes niekas nemokėjo jų skausmų suprasti, –

Todel išgirdę ją dabar jie susimąstė.

Bet greit jie atsibunda, nes grojikas ima

Mainyti taktą, tonus, pradeda grojimą

Kitokį, į stygas jis metė žvilgsnį tvirtą,

Abiem lazdelėmis į jas galingai kirto:

Tuoj stygos trimitų balsais tvirtais prabilo

Ir žinoma dainelė į padangę kyla:

Triumfo maršas skamba: Dar Lenkai nežuvo!

Dambrauski, į Lenkiją! – Ir visi, kas buvo,

Pritart pradėjo, jungdami balsus į krūvą!

Grojiką net nustebino kilni dainelė,

Jis meta lazdeles, rankas į aukštį kelia;

Lapinė jo kepurė ant pečių nuslinko,

Barzda aukštyn pakelta dar labiau jam tinka;

Staiga veidai senuko raudonuot pradėjo,

Žvilgsny rimtam jėga jaunuolio suspindėjo,

O kai šalia senuks Dambrauskį pastebėjo,

Akis užsidengė, nes ašaros riedėjo:

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.