Per plaštaką, barzdoj gera akis pamato
Didžiulį ženklą šautuvo ar kalavijo,
O tų žaizdų juk vienuolyne neįgyja.
Bet net ir be žaizdų, jo gestai ypatingi
Tuoj rodė, kad jo papročiai tikrai karingi.
Kai prie altoriaus, būdavo, mišias laikydams
Į žmones sukas, »Viešpats su jumis« sakydams,
Taip, būdavo, karingai kartais atsistoja,
Lyg taikytų prie karo maršo koją;
Liturgiką skaitydavo gi tokiu tonu,
Lyg būtų tarp karių, prieš savo eskadroną:
Vaikai stebėdavos net, kur mišioms tarnavo.
Politika taip pat labiau jis įdomavos,
Nei Šventraščiu, o kai jis kalėdot važiuoja,
Tai, būdavo, mieste perdaug užsigaišuoja.
O reikalų! – tai laiškus nešt paštan, rašyti,
Skaityti gavus, bet, kad niekas nematytų,
Tai pasiuntinius siunčia, bet į kur, težino
Vien jis; tai pats staiga kažkur išsidangina,
Nakčia aplanko, būdavo, kurį bajorą,
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Kas rodo, kad vienuolis Kirminas ne visą gyvenimą buvo vienuolis?
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.