Ponas Tadas491 psl. · apie 5 min.
Dvyliktoji knyga. Mylėkimės98% kūrinio
491 psl.

Prie jos palenkia galvą, snabžda jai į ausį;

Ponia nuleidžia galvą, varžosi, neklauso;

Konfederatką nuima ir jau maldauja,

Ponia pažvelgti teikias, bet tylėt neliauja;

Lėčiau tad žengia, akimis žvilgsnius jos seka,

Nusijuokė – sulaukt atsakymo jau teko;

Greičiau jau žengia, nuo rivalių reikia gintis,

Konfederatką gi ta, plunksnoms padabinta,

Tai ant viršugalvio, tai ant vienos tik pusės,

Štai ant ausies jau, o jis suka sau tik ūsą.

Jis eina – o kiti jį seka, jam pavydi,

Jisai kitus pro šalį tik žvilgsniu palydi:

Sustoja kartais vietoj, rodos, šokt pabodo,

Ir mandagiai pamojęs eit pro šalį rodo;

Gudriai sumano kartais kelią pamainyti,

Lyg rodos nor draugus šokėjus suklaidyti,

Bet jį nenuoramos vikrieji suka greitai,

Aplinkui šokančiųjų poros ima eiti;

Tad piktas Karabelę dešiniąja liečia,

Lyg tartų: »Niekinam bailius, drąsiuosius kviečiam!«

Klausimai apie šiuos puslapius

1. Kas veda polonezą paskutinėje knygoje?

Pasirink atsakymą

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.