Ponas Tadas492 psl. · apie 5 min.
Dvyliktoji knyga. Mylėkimės98% kūrinio
492 psl.

Vėl žvalgos išdidus, į minią rengias lįsti;

Šokėjai tuoj aprimsta, priešintis nedrįsta,

Pirmam jam duoda kelią, ratas nusitraukia

Ir eina pàskui –

O aplinkui jau tik šaukia:

»Jau pastarasis gal! jauniesiems reik žinoti,

Mokąs dar polonezą puikiai taip vadžioti!« –

Ir poros poras sekė, šokti jau suskato;

Vyniojasi ir tiesiasi ilgasis ratas,

Kaip milžinas žaltys, nebaigiamai rintuotas,

Ir mainosi rintai tie įvairiai spalvuoti

Ponių, panų, karių, kaip žibantieji žvynai,

Rausvai dar paauksuoti saulės vakarinės,

Po žaliąjį įžėlusios vejos audimą,

Tik šoka, groja muzika, linksmi plojimai!

Vien Dobžinskių Greblys Kapralas gan tolokai,

Neklauso muzikos, nelinksmas ir nešoka,

Rankas ant nugaros sukeitęs, leisdams nosį

Vis mąsto apie savo konkurus prie Zosės:

Kaip darė jai ausikarius mintyj vis mini,

Klausimai apie šiuos puslapius

1. Kas veda polonezą paskutinėje knygoje?

Pasirink atsakymą

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.