Vėl žvalgos išdidus, į minią rengias lįsti;
Šokėjai tuoj aprimsta, priešintis nedrįsta,
Pirmam jam duoda kelią, ratas nusitraukia
Ir eina pàskui –
O aplinkui jau tik šaukia:
»Jau pastarasis gal! jauniesiems reik žinoti,
Mokąs dar polonezą puikiai taip vadžioti!« –
Ir poros poras sekė, šokti jau suskato;
Vyniojasi ir tiesiasi ilgasis ratas,
Kaip milžinas žaltys, nebaigiamai rintuotas,
Ir mainosi rintai tie įvairiai spalvuoti
Ponių, panų, karių, kaip žibantieji žvynai,
Rausvai dar paauksuoti saulės vakarinės,
Po žaliąjį įžėlusios vejos audimą,
Tik šoka, groja muzika, linksmi plojimai!
Vien Dobžinskių Greblys Kapralas gan tolokai,
Neklauso muzikos, nelinksmas ir nešoka,
Rankas ant nugaros sukeitęs, leisdams nosį
Vis mąsto apie savo konkurus prie Zosės:
Kaip darė jai ausikarius mintyj vis mini,
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Kas veda polonezą paskutinėje knygoje?
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.