Ponas Tadas49-50 psl. · apie 5 min.
Pirmoji knyga. Ūkis10% kūrinio
49 psl.

Per plaštaką, barzdoj gera akis pamato

Didžiulį ženklą šautuvo ar kalavijo,

O tų žaizdų juk vienuolyne neįgyja.

Bet net ir be žaizdų, jo gestai ypatingi

Tuoj rodė, kad jo papročiai tikrai karingi.

Kai prie altoriaus, būdavo, mišias laikydams

Į žmones sukas, »Viešpats su jumis« sakydams,

Taip, būdavo, karingai kartais atsistoja,

Lyg taikytų prie karo maršo koją;

Liturgiką skaitydavo gi tokiu tonu,

Lyg būtų tarp karių, prieš savo eskadroną:

Vaikai stebėdavos net, kur mišioms tarnavo.

Politika taip pat labiau jis įdomavos,

Nei Šventraščiu, o kai jis kalėdot važiuoja,

Tai, būdavo, mieste perdaug užsigaišuoja.

O reikalų! – tai laiškus nešt paštan, rašyti,

Skaityti gavus, bet, kad niekas nematytų,

Tai pasiuntinius siunčia, bet į kur, težino

Vien jis; tai pats staiga kažkur išsidangina,

Nakčia aplanko, būdavo, kurį bajorą,

50 psl.

Nežvelgdams nei į gerą nei į blogą orą.

Dažnai ir smuklėse lankydavosi kaime,

Kaimiečiams pasakodamas šalies nelaimę.

Dabar Teisėją jis norėjo rast tik vieną,

Tur būt, jau kokią svarbią atnešė naujieną.

Klausimai apie šiuos puslapius

1. Kas rodo, kad vienuolis Kirminas ne visą gyvenimą buvo vienuolis?

Pasirink atsakymą

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.