Ponas Tadas51 psl. · apie 5 min.
Antroji knyga. Pilis10% kūrinio
51 psl.

Iš anksčiau numatyta medžioklė su kurtais. – Svečias pilyje. – Paskutinis dvariškis nupasakoja paskutinio Horeškos istoriją. – Pažvelgus į sodą. – Mergina agurkuose. – Pusryčiai. – Panos Telimenos Peterburgo anekdotas. – Atnaujintas ginčas del Striukio ir Sakalo. – Kirmino intervencija. – Voiskio kalba. – Įkaitai. – Einam grybauti!

Kas gal laikus užmiršt, kai buvom mes jaunuoliai,

Kai šautuvas mums lengvas buvo, lakūs šuoliai,

Kai griovių ir tvorų nebodami skrajojom,

Kai peržengt svetimos ežios dar nebijojom!

Nes Lietuvoj medžiotojas, kaip laivas jūrių,

Kur nori joja, dar jokių ežių nežiūri.

Tai pranašo akim aukštoj padangėj dairos

Jisai, o ten ženklai jam žinomi įvairūs;

Tai kaip žynys jis žemei kalba, nors miestiečiui

Kurčia ji, bet garsai jos ausį jo paliečia.

Griežlė štai grikši pievoj, skelbia savo vardą,

Lyg lydeka po Nemuną žolėj ji nardo;

Tenai aukštai pavasario skardus varpelis,

Mažutis vyturys linksmai į aukštį kelias;

Aukštai ereliai plačiasparniai ratą daro

Ir baido žvirblius, kaip sparnai kometos carą;

O vanagas, kaip prismeigtas drugys, plasnoja

Virš žemės, oro mėlynoje aukštumoje,

Tačiau, pamatęs pievoj paukštį ar zuikelį,

Susyk nupuola, kaip klajojanti žvaigždelė.

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.