Ir vakare atėjęs gult ilgai svajojo.
Dar nemiegojo, kai antri gaidžiai giedojo,
Vis vartės, kol giliai į šieną pasinėręs
Įmigo. Ryto metą daržinę pravėręs
Vienuolis Bernardinas, juosta sumazgyta
Grasindams, tarė: »Surge, puer – vaike, rytas!«
Bet girgždančias duris tik atlapai paleidus,
Pradėjo rodyti gyvybę Tado veidas.
O jau kieme medžiotojai eiles rikiuoja,
Jau arklius veda, jau vežimai atvažiuoja.
Vos kiemas sutalpina visą tą draugiją.
Jau triūboms groja, jau paleidžia ir šuniją.
Gauja šunų paleista amsėdama žiūri,
Nes mato žirgus, siundytojų visą būrį;
Ir šunes jau kieme tik zuja, kaip pasiutę,
Paskui subėgę stojasi būriu pas kūtę;
Medžiojimui tai geras ženklas, žmonės sako;
Ir Podkomožis tuoj medžioti jot įsako.
Iš lengvo joja siundytojai viens po kito,
Bet tuoj už vartų jie plačiai laukuos paplito.
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.