Ponas Tadas54 psl. · apie 5 min.
Antroji knyga. Pilis11% kūrinio
54 psl.

Asesorius su Rejentu kartu sau jojo.

Nors savo seną ginčą ir gerai žinojo,

Tačiau, kaip svieto matę, sau ramiai kalbėjo,

Žinodami, kad šiandien ginčą spręsti ėjo;

Sunku iš žodžių buvo jų būdus pažinti;

Viens vedės Sakalą, kits Striukį išmėginti.

Paskiau puikiuos vežimuose važiavo ponios,

Jas kalbindami vyrai jojo kelio šonais.

Vienuolis Kirminas kieme dar vaikštinėjo

Ir ryto poterius pusiau balsu kalbėjo;

Į poną Tadą žvalgės, raukės ir šypsojos,

Galop, pažvelgęs stačiai, jam pirštu pamojo.

Prijojo Tadas. Jam vienuolis pagrasino

Pirštu, bet nors pons Tadas ir visaip mėgino

Prašyt vienuolio, kad aiškiau jam pasakytų,

Kaip tur apie grasinimą tą jis manyti, –

Vienuolis poteriaudams tik pečiais patraukė;

Tad Tadas sau nujojo pas svečius į lauką.

Medžiotojai tuo tarpu gan toli nujojo

Ir nejudėdami jau vietose sustojo;

Klausimai apie šiuos puslapius

1. Kuo Grafas išsiskiria iš kitų medžiotojų antrosios knygos pradžioje?

Pasirink atsakymą

Rašiniui: Ironija

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.