Ir jas užrakinėdams darbo sau turėjo.
Aptvarkęs vieną menę pats apsigyveno,
Nors Grafas kalbino pas jį gyvent kaip seną
Dvariškį, jis tačiau gyvent ten nesutiko,
Nes neva jam labiau pilyje oras tiko.
Pamatęs Grafą, jis kepurę greit pakėlė
Prieš ponų gentį lenkdamos ir valandėlę
Stovėjo, rodydamas savo galvą pliką,
Kur kalavijų smūgiai daug randų paliko.
Paskui priėjęs, linktelėjo dar truputį
Randuotą galvą, tardamas į jį: »Ponuti,
Atleisk, Aukštasis Grafe Pone, žodį šitą,
Nes taip sakau visuomet, kai kalbu į kitą:
»Ponuti«, tardavo Horeškų pranokėjai,
Net Stalininkas šitą priežodį turėjo.
Ar tai tiesa, Ponuti, kad gailies skatiko
Tai bylai, ir pilis Soplicoms gal jau liko?...
Visi taip kalba, aš tačiau dar netikėjau«.
Ir taręs tai į pilį liūdnas pažiūrėjo.
»Ką veiksi?«, tarė Grafas, »aš jau nuobodauju,
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Kaip Gervazas elgiasi, kai Grafas pasako norįs baigti bylą ir susitaikyti su Teisėju?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Grafas prisipažįsta, kad byla jam nusibodo ir jis ketina nusileisti: „šiandien aš ginklus padėsiu“. Gervazas pasibaisi, nes santaika su Soplicomis jam yra prakeikimas. Jis liepia Grafui nulipti nuo žirgo ir veda jį per pilies menes, pasakodamas, kaip čia gyveno, teisė ir puotavo senieji Horeškos. Taip jis bando atgaivinti Grafo pyktį ir neleisti nesantaikai užgesti.
Rašiniui: Istorija
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.