Gervazas tik žvilgsnius aukštyn, žemyn pakyli:
Čia laimė, mąsto, čia nelaimė atsitiko,
Lyg tart norėdams kartais: »visa jau pranyko«.
Bet tik palinksi galva, ar ranka pamoja,
Matyt, kad atminimai jam skausmus kartoja,
Tad geistų juos užmiršti; pagaliau nušvinta
Ir salė, kur kadais veidrodine vadinta.
Tačiau šviesa tik pro šukėtus langus ėjo,
O veidrodžius senai kažkas išlupinėjo.
Įėjęs čia senukas galvą tuoj nuleido,
Ūždengęs rankoms savo baisiai liūdną veidą,
Rankas nukėlęs, rodė tiek susikrimtimo,
Kad Grafas tuoj pajuto sieloj sujudimą
Del senio skausmo; tad veidan jam pažiūrėjęs
Paspaudė ranką; valandėlę patylėjus,
Senukui atsiranda tonas tvirtas, naujas:
»Ponuti, su Soplicomis Horeškų kraujas
Nesusitaikins; Tamsta iš Horeškų vienas
Likai, gimei iš kraujo motinos Šaulienės –
Jos motina duktė antroji Kašteliono,
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Kas yra Gervazas ir kodėl jis neapkenčia Soplicų?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Gervazas yra senas Horeškų tarnas, pilies raktininkas. Jis pasakoja Grafui, kaip Jackus Soplica norėjo tapti Stalininko žentu ir gavo juodos sriubos lėkštę („Ir buvo jam juodos sriubos lėkštė padėta“), tai yra atsisakymą. Kai rusai puolė pilį, Stalininką nušovė šūvis iš už vartų, o Gervazas ten pamatė Soplicą su šautuvu. Jis prisiekė atkeršyti savo peiliuku ir sako, kad pilyje negyvens nė vienas Soplica. Kaip vėliau paaiškės, jis matė ne visą tiesą.
Rašiniui: KaltėIstorija
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.