Ponas Tadas63-64 psl. · apie 5 min.
Antroji knyga. Pilis13% kūrinio
63 psl.

Gervazas tik žvilgsnius aukštyn, žemyn pakyli:

Čia laimė, mąsto, čia nelaimė atsitiko,

Lyg tart norėdams kartais: »visa jau pranyko«.

Bet tik palinksi galva, ar ranka pamoja,

Matyt, kad atminimai jam skausmus kartoja,

Tad geistų juos užmiršti; pagaliau nušvinta

Ir salė, kur kadais veidrodine vadinta.

Tačiau šviesa tik pro šukėtus langus ėjo,

O veidrodžius senai kažkas išlupinėjo.

Įėjęs čia senukas galvą tuoj nuleido,

Ūždengęs rankoms savo baisiai liūdną veidą,

Rankas nukėlęs, rodė tiek susikrimtimo,

Kad Grafas tuoj pajuto sieloj sujudimą

Del senio skausmo; tad veidan jam pažiūrėjęs

Paspaudė ranką; valandėlę patylėjus,

Senukui atsiranda tonas tvirtas, naujas:

»Ponuti, su Soplicomis Horeškų kraujas

Nesusitaikins; Tamsta iš Horeškų vienas

Likai, gimei iš kraujo motinos Šaulienės –

Jos motina duktė antroji Kašteliono,

64 psl.

Kurs buvo dėdė Stalininko, mano pono.

Klausyki Tamsta tad savųjų pranokėjų

Istorijos, kuri šioj menėj susidėjo.

»Velionis Stalininkas, mano pons galingas,

Vienturtę dukterį turėjo ir laimingas

Jis jautės, nes kaip angels buvo ta mergaitė,

Ir daugel ponų piršosi Stalininkaitei.

Bajorų tarpe buvo neramus kaimynas,

Soplica Jackus; jį tai Vaivada vadino

Juokams kiti. Jis vaivadijoje įgavo

Reikšmės, nes giminei Soplicų vadovavo,

Ir seimuose balsais jų ką norėjo darė,

Nors pats be jokių laipsnių ir tik žemę arė;

Tiesa, drąsuolis buvo tvirtas, ilgaūsis.

Ir vaišino dažnai jį Stalininkas mūsų

Pilyj, net menėj šioj, labiausiai, kai rinkimai

Ateidavo, del giminių jo pritraukimo.

Ūsoriui taip pradėjo vaišės tos patikti,

Jog net sumanė pono žentu pasilikti.

Dažniau lankytis ėmė net ir neprašytas,

Klausimai apie šiuos puslapius

1. Kas yra Gervazas ir kodėl jis neapkenčia Soplicų?

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Gervazas yra senas Horeškų tarnas, pilies raktininkas. Jis pasakoja Grafui, kaip Jackus Soplica norėjo tapti Stalininko žentu ir gavo juodos sriubos lėkštę („Ir buvo jam juodos sriubos lėkštė padėta“), tai yra atsisakymą. Kai rusai puolė pilį, Stalininką nušovė šūvis iš už vartų, o Gervazas ten pamatė Soplicą su šautuvu. Jis prisiekė atkeršyti savo peiliuku ir sako, kad pilyje negyvens nė vienas Soplica. Kaip vėliau paaiškės, jis matė ne visą tiesą.

Rašiniui: KaltėIstorija

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.