Lyg manė, kad namų nariu bus paskaitytas.
Jau manė apsireikšti, bet apsižiūrėta,
Ir buvo jam juodos sriubos lėkštė padėta.
Tur būt, Stalininkaitė Jackų pamylėjo,
Tačiau ta meilė prieš tėvus jai slėpt reikėjo.
»Laikai Kosciuškos buvo; ponas Stalininkas
Gegužės teisę rėmė, bajorus tad rinko
Konfederatams gelbėti, Maskoliams kulti,
Bet naktį patys rusai ėmė pilį pulti.
Vos spėjom tik pavojaus padaryt signalą,
Užverst duris, o jau iš kito kiemo galo
Maskoliai grūdosi; o pilyje turėjom
Visai nedaug žmonių: pons, aš, ponia, virėjai,
Apygirčiai trise, lekajus, dar klebonas
Aidukai keturi, tačiau vis drąsūs žmonės.
Mes gintis, pilį šturmu puola jau Maskoliai,
Bet dešimt šautuvų juos sveikina iš tolo;
Tarnai juos šaudė jau iš aukšto apatinio,
O aš ir ponas, tai nuo gonkų viršutinių.
O, darbo buvo! Bet mums visa puikiai ėjo:
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Kas yra Gervazas ir kodėl jis neapkenčia Soplicų?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Gervazas yra senas Horeškų tarnas, pilies raktininkas. Jis pasakoja Grafui, kaip Jackus Soplica norėjo tapti Stalininko žentu ir gavo juodos sriubos lėkštę („Ir buvo jam juodos sriubos lėkštė padėta“), tai yra atsisakymą. Kai rusai puolė pilį, Stalininką nušovė šūvis iš už vartų, o Gervazas ten pamatė Soplicą su šautuvu. Jis prisiekė atkeršyti savo peiliuku ir sako, kad pilyje negyvens nė vienas Soplica. Kaip vėliau paaiškės, jis matė ne visą tiesą.
Rašiniui: KaltėIstorija
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.