Ponas Tadas66 psl. · apie 5 min.
Antroji knyga. Pilis13% kūrinio
66 psl.

Čia asloj šautuvų virš dvidešimt gulėjo,

Iššovę vieną šautuvą, tuoj imam naują,

Klebonas juos užtaiso, jam gi patarnauja

Ponia, panelė, dvaro panos, taip kaip moka;

Taip maža mūs, o šūvių mums tačiau nestoka.

Maskoliai kulkų mums taip pat nepavydėjo –

O mes lėčiau, tačiau pataikyt sugebėjom.

Net trissyk ta minia prie durų atskubėjo,

Tačiau kas kartą po tris žmones palydėjo;

Tad traukiasi už kelnorės; o jau ir švinta.

Pons Stalininkas savo žvilgsnį išmėgintą

Ten kreipia, o kai priešo galvą tik sutinka,

Tuoj šauja, ir tikrai tuomet neapsirinka:

Tuoj ritasi į žolę geležies kepurė,

Ir jau retai Maskolius koks į mus pažiūri.

Pamatęs Stalininkas priešo neramumą,

Pamanė, kad jau reik daryt puolimą ūmą;

Tarnams vietas nurodęs, man tvirtai pasakė:

»Gervazai, páskui!« – ir jau mes kieme ant tako.

Bet šūvis iš už vartų – Stalininkas šlyja,

Klausimai apie šiuos puslapius

1. Kas yra Gervazas ir kodėl jis neapkenčia Soplicų?

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Gervazas yra senas Horeškų tarnas, pilies raktininkas. Jis pasakoja Grafui, kaip Jackus Soplica norėjo tapti Stalininko žentu ir gavo juodos sriubos lėkštę („Ir buvo jam juodos sriubos lėkštė padėta“), tai yra atsisakymą. Kai rusai puolė pilį, Stalininką nušovė šūvis iš už vartų, o Gervazas ten pamatė Soplicą su šautuvu. Jis prisiekė atkeršyti savo peiliuku ir sako, kad pilyje negyvens nė vienas Soplica. Kaip vėliau paaiškės, jis matė ne visą tiesą.

Rašiniui: KaltėIstorija

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.