Ponas Tadas73 psl. · apie 5 min.
Antroji knyga. Pilis15% kūrinio
73 psl.

Lyg kažką gaudė, dar turėjo pintinukę;

Kaip ta undinė, kai pagauti nor žuvukę,

Kai maudos žaisdama, taip ji kas valandėlę

Agurką radus, meta tuoj į pintinėlę,

Kai tik palypsti koja ar akim aptinka.

Tai mato Grafas, o tas vaizdas jam patinka,

Tad gėris juo. Tarnams, kurie artyn prijoja,

Ranka įsako, kad sustotų; tie sustoja.

Ištiesęs kaklą žiūri jis, lyg ilgakojis

Poros ieškodams gervinas, kurs atsistojęs

Tik viena koja, akmenį kitoje turi,

Kad neužmigtų, ir į tolį nuolat žiūri.

Pabudino tik Grafą svečias netikėtas,

Vienuolis Kirminas, kurs rankoj pakylėtus

Galus juostelės savo rodė ir grasino:

»Ar tai agurkai Tamstai taip akis masina?

Ne, Ponas; Tamsta tam darže neagurkausi;

Ne Tamstai čia daržovės, nieko čia negausi«.

Pirštu pagrasęs dar koptūrą užsitraukė,

Ir atsitolino. O Grafas vis dar laukė

Klausimai apie šiuos puslapius

1. Kaip Grafas žiūri į Horeškų ir Soplicų nesantaiką ir į mergaitę, kurią pamato darže? Ką rodo Kirmino įspėjimas?

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Išklausęs Gervazo, Grafas jaučia „plakantį Horeškų kraują“, bet nesantaiką mato kaip romano siužetą: jei Soplica turėtų dukrą ir Grafas jos pamiltų, išeitų tikras romanas: „Jausmus ir pareigas! čia kerštą, o čia meilę!“ Netrukus darže jis pamato agurkus renkančią mergaitę ir, ištiesęs kaklą lyg gervė, žavisi ja kaip paveikslu. Svajonę nutraukia Kirminas: „Ne Tamstai čia daržovės, nieko čia negausi“. Vienuolis tarsi saugo mergaitę nuo Grafo. Grafas pristatomas kaip romantikas, kuriam gyvenimas atrodo kaip knyga, todėl pasakotojas į jį žiūri su šypsena.

Rašiniui: Ironija

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.