Ponas Tadas74 psl. · apie 5 min.
Antroji knyga. Pilis15% kūrinio
74 psl.

Kažko, ir del sukliudymo to netikėto

Nusišypsojo. Bet norėdams pažiūrėti

Mergytėn; tik pamatė švystelint langely

Rausvus jos kaspinus ir baltąją suknelę.

Vien pastebėt galėjo tik vietas jos kojų,

Nes kai ji bėgo, tai virkščias kai kur užstojo,

Kurios dabar lapus kiek paliestus jau kėlė,

Kaip vandenio viršus, kai jį greitasparnėlė

Kregždė prarėžia, o tenai, kur agurkavo

Mergytė, tai ant virkščių tik dugnu siūbavo

Jos pintinėlė, nes kai scena ši įvyko,

Tai daržininkė ją paskubomis paliko.

Po valandėlės buvo jau tyla giliausia.

Akis pastatė Grafas ir domingai klausė;

Vis mąstė, o tarnai jo jau artyn prijoję

Stovėjo. – Bet dvare namų ramioj tyloje

Garsai jau kyla; šnabžda, rėkauja, juokauja,

Kaip avily tuščiam, kai bitės parkeliauja.

Tai buvo ženklas, kad medžiotojai parvyksta,

Tarnai tad pusryčius gamint stropiau įnyksta.

Klausimai apie šiuos puslapius

1. Kaip Grafas žiūri į Horeškų ir Soplicų nesantaiką ir į mergaitę, kurią pamato darže? Ką rodo Kirmino įspėjimas?

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Išklausęs Gervazo, Grafas jaučia „plakantį Horeškų kraują“, bet nesantaiką mato kaip romano siužetą: jei Soplica turėtų dukrą ir Grafas jos pamiltų, išeitų tikras romanas: „Jausmus ir pareigas! čia kerštą, o čia meilę!“ Netrukus darže jis pamato agurkus renkančią mergaitę ir, ištiesęs kaklą lyg gervė, žavisi ja kaip paveikslu. Svajonę nutraukia Kirminas: „Ne Tamstai čia daržovės, nieko čia negausi“. Vienuolis tarsi saugo mergaitę nuo Grafo. Grafas pristatomas kaip romantikas, kuriam gyvenimas atrodo kaip knyga, todėl pasakotojas į jį žiūri su šypsena.

Rašiniui: Ironija

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.