Ponas Tadas74-76 psl. · apie 10 min.
Antroji knyga. Pilis15% kūrinio
74 psl.

Kažko, ir del sukliudymo to netikėto

Nusišypsojo. Bet norėdams pažiūrėti

Mergytėn; tik pamatė švystelint langely

Rausvus jos kaspinus ir baltąją suknelę.

Vien pastebėt galėjo tik vietas jos kojų,

Nes kai ji bėgo, tai virkščias kai kur užstojo,

Kurios dabar lapus kiek paliestus jau kėlė,

Kaip vandenio viršus, kai jį greitasparnėlė

Kregždė prarėžia, o tenai, kur agurkavo

Mergytė, tai ant virkščių tik dugnu siūbavo

Jos pintinėlė, nes kai scena ši įvyko,

Tai daržininkė ją paskubomis paliko.

Po valandėlės buvo jau tyla giliausia.

Akis pastatė Grafas ir domingai klausė;

Vis mąstė, o tarnai jo jau artyn prijoję

Stovėjo. – Bet dvare namų ramioj tyloje

Garsai jau kyla; šnabžda, rėkauja, juokauja,

Kaip avily tuščiam, kai bitės parkeliauja.

Tai buvo ženklas, kad medžiotojai parvyksta,

Tarnai tad pusryčius gamint stropiau įnyksta.

75 psl.

Ir matosi, kaip švaistos tik tarnai paeiliui:

Tas vyną neša, tas lėkštes, tas pundą peilių.

Sugrįžę iš medžioklės vyrai vaikštinėjo

Po kambarius, o valgyt jau labai norėjo,

Tad vaikščiodami kramtė net, ne tik pas stalą,

O jų medžioklinėms kalboms nebuvo galo.

Teisėjas, Podkomožis užstalėj, kerčioje

Susėdo, ir panelės menkesnėj tvarkoje

Kalbėjos; visa nesilaikė, kaip prie pietų,

Ar baliuj – naujos mados užima jau vietą

Senųjų papročių; net leido jas Teisėjas

Savuos namuos, nors ir nebuvo jų mėgėjas.

O valgių buvo duodama kuo įvairiausių:

Čia tacos su kava nešiojama ilgiausios,

Tos tacos gėlėmis visokioms išrašytos,

Ant jų garuojanti kaviniai sustatyta;

Puodukai Sasų molio vis graižais auksiniais,

Dar ąsočiukai ik graižų pilni grietinės.

Tokios kavos, kaip Lenkuos, niekur nesimato,

Nes Lenkuos kavą daro taip, kaip dar pripratę

76 psl.

Senais laikais. Tą darbą dirba kavininkė,

Tai moteris, kuri nuvykusi į rinką,

Ar į laivus, išsirenka pati, nes žino,

Kuri kava gera, tad ir gerai gamina:

Kaip gintaras ji giedruoja, ir kvapingumą

Tur mokos, ir, be to, ji midaus tur tirštumą.

Grietinė gi pataiso skonį ir nublanko

Kavos spalvas, nes pieninę kas rytas lanko

Darbščioji kavininkė; grietinėlę riebią

Ji nuo kiekvieno puodo tik paviršium griebia,

Paskui jau jos pripilsto eilę ąsočiukų,

Užrišdama dar ant kiekvieno kaspiniuką.

Senesnės ponios kiek anksčiau išgėrė kavą,

Todel dabar jau naujo gėrimo ragavo:

Jos gėrė grietinę atskiestą, karštą alų,

Kuris nuo plaukančios varškės visai pabalo.

O vyrams tai mėsos pilni stalai apkrauti:

Rūkytos žąsys, kumpiai ir sparnai atpiauti,

Rūkyti taip, kaip moko kaimiškas kruopštumas,

Rūkykloj ruimingoje, kaduginiais dūmais;

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.