Ponas Tadas77 psl. · apie 5 min.
Antroji knyga. Pilis15% kūrinio
77 psl.

Paskiausia mėsą padavė garu slogytą:

Taip pas Teisėją pusryčiai tuomet laikyta.

Dviejose salėse svečiai susigrupavo:

Prie vieno stalo jau senieji šnekučiavo

Apie ūkininkavimo būdus naujuosius

Ir Caro Vyriausybės sprendimus žiauriuosius;

O Podkomožis svarsto žinią apie karą,

Įvertina savaip ir išvadas padaro.

Pro akinius melsvus Pana Voiskaitė žiūri

Ir kortomis Podkomožienei laimę buria.

Antrojoj salėj buvo draugija jaunesnė,

Bet jų kalba medžioklinė gal kiek ramesnė,

Nes ten Asesorius ir Rejentas ramiausiai

Sėdėjo, nors ir buvo jie šauliai geriausi,

Susėdę prieš viens kitą, jie lyg ko gedėjo.

Abu gerai juk siundė ir abu tikėjo,

Kad pergalės kiekvienas šuo jų greitakojis,

O čia kaip tik skersai kaimiečio vasarojus.

Jau Sakalas ir Striukis zuikį griebti taikos,

Teisėjas gi medžiotojus staiga sulaiko.

Klausimai apie šiuos puslapius

1. Ką pusryčių Soplicove aprašymas pasako apie senųjų bajorų papročių pasaulį?

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Per pusryčius jau nesilaikoma tokios tvarkos kaip per pietus: „naujos mados užima jau vietą“ senųjų papročių, ir Teisėjas jas leidžia, nors pats jų nemėgsta. Vis dėlto pasakotojas su meile aprašo kavą, kurią verda tam skirta kavininkė, grietinėlę ąsočiukuose su kaspinėliais, karštą alų senesnėms ponioms, kadagių dūmuose rūkytą mėsą vyrams. Senieji kalbasi apie ūkį, caro valdžios sprendimus ir karą, jaunesnieji apie medžioklę. Tokios smulkmenos rodo, kad poema saugo išnykstančio gyvenimo atminimą: „Taip pas Teisėją pusryčiai tuomet laikyta.“

Rašiniui: Istorija

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.