Ponas Tadas78 psl. · apie 5 min.
Antroji knyga. Pilis16% kūrinio
78 psl.

Turėjo tad klausyti, nors ir nepatiko;

Parbėgo šunes, bet su zuikiu kas įvyko

Nežino – gal suėdė šunes, gal ištrūko,

Gal Sakalas, gal Striukis pagriebė zuikiuką,

O gal kartu abudu; įvairiai galvojo,

Tad ginčas nebaigtas vėl vietoje sustojo.

O senis Voiskis sau iš salės salėn ėjo,

Lyg ko ieškodamas, tai čia, tai ten žiūrėjo.

Nei senių jis nekliudė kalbai, nei jaunųjų,

Matyt, gana turėjo reikalų savųjų;

Odinė plokštė rankoj: turi, mat, jis vieną

Mintelę: mato sienoj musę – telkšt per sieną.

O tarpduryj stovėjo Telimena, Tadas.

Jie kalbai temų ir čionai gan daug surado.

Tačiau juos mažas tarpas nuo svečių teskyrė,

Tad tik šnabždėjo. Tadas jau dabar patyrė

Tą »tetą« Telimeną esant gan turtingą,

Ir kad kanoniniai nesą jie giminingi;

Esą net galima rimtai paabejoti,

Ar metrikuose galima tai suieškoti.

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.