Kad mes medžiojame, kada tik noro turim,
Kad net įsakymų, instrukcijų nežiūrim,
Kad nei ežių nežiūrime, nei užbridimų,
Ir net nelaukiam savininko sutikimo;
Laiku medžioti net mes nesiįdomaujam,
Ir šeriančiąsi lapę juk dažnai nušaujam,
Arba vėl gàilaut kiek mes turime pažinę,
Kad šunes zuikienę vaikingą užkankino.
Tad Grafas mūsų netvarką apgailestauja,
Kad mums civilizacija mažai tarnauja –
Maskolių Caras net įsakymais apdraudžia
Medžioklę, ir policija kaltuosius baudžia«.
Tai Telimena girdi ties sale kairiąja,
Vėsindama pečius sau skarele lengvąja:
»Kaip mamą myliu, tarė, Grafas čia neklysta,
Nes aš, tenai gyvenus, Rusiją pažįstu.
Gal netikit? Bet Rusijos valdžios stropumą
Pagirti aš drįstu, nes daug ten tvarkingumo.
Aš Peterburke gyvenau! O Atminimų
Kiek daug! Kiek su aukštais žmonėms susitikimų!
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Kaip Teisėjas atsako į Telimenos pasakojimą apie Peterburgą ir caro valdžios tvarką?
Rašiniui: Ironija
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.