O miestas! Buvot Tamstos Peterburke? – klausiu.
Gal planą jo parodyt? Jį stale laikausi.
Peterburkiečiai dačoj vasaroms gyvena,
(Taip vasarnamius ten vadina jau iš seno).
Turėjau aš pas Nevos upę dačą tokią,
Nuo miesto netoli, bet vis delto atokiai,
Ji buvo ant mažiuko sukasto kalnelio;
Puikus namuks! Net planą jo turiu stalely.
Ir štai, kaip ant patyčių, mano kaimynystėj
Kažkoks valdininkėlis, nežymi žmogystė,
Apsigyveno; dar šunų kelis jis laikė;
O juk suprantama, kaip sugadina laiką
Valdininkėlis, šunes! Norint pasėdėti
Sode ir oru, mėnuliu pasigėrėti, –
Čia pat ir šuo akis ir uodegą papūtęs,
Net baimė ima kartais, kad nebūt pasiutęs.
Ir baimės man ik šiol tie šunes daug paliko.
Maniau, ištiks nelaimė: taip ir atsitiko,
Nes vieną rytą, kai ėjau aš į darželį,
Staiga nusmaugė šuo man mylimą šunelį.
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Kaip Teisėjas atsako į Telimenos pasakojimą apie Peterburgą ir caro valdžios tvarką?
Rašiniui: Ironija
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.