Geriau nei Kozodūšis, caro Jegermeistras?
Te mus tuojau ištardo ponas policmeistras! –
Pašaukus policmeistrą imama tardyti:
– Man, sako Kozodūžis, tenka pasakyti:
Čia stirna, o jis sako, kad tai šuo naminis;
Sakyk, kuris mūs bus geriau apsipažinęs
Medžioklėj! – Policmeistras gi tarnybą žino,
Tuoj valdininką tą į šalį pavadino
Sakydams, kad stačiokišku netinka būti,
Ir kad del to dabar jis tur nukęst truputį.
Šaulys tada pasakė visa padarysiąs
Ir jam sumažint bausmę caro paprašysiąs.
Byla tokia: tas valdininks šunų neteko,
Ir trims savaitėms į vienlangę dar pateko.
Tą naktį buvo ilgai juoktas, nemiegota;
Ir tuoj mieste iš to padarė anekdotą,
Kad šuns byloj patsai Šaulys mane užstojo;
Ir net pats caras, aš esu tikra, šypsojos«.
Visi čia juokias. O Teisėjas, Bernardinas
Sau marijošių lošė, ir švietimo vynais
Teisėjas rengės kirsti; kunigas turėjo
Kirtimui kortą, bet čionai Teisėją
Tas pasakojimas sutrukdė; tad sustojo
Pakėlęs galvą, kortą kirsti užsimojo,
Tačiau nekirto, nors vienuoliui galvą suko...
Tik kalbai pasibaigus numetė aukštuką
Ir tarė: »Jei kas nor, tekalba, kad ik šiolei
Lojalūs Vokiečiai, gera tvarka Maskolių,
Tegu ten Lenkuose sau kas ką nori daro,
Te lapės bylai spręsti kviečiasi žandarą,
Tesuima šunis išbraidžiojusius lanką;
Dar Lietuvos mūs, ačiū Dievui, neaplankė
Tos mados: įvalias žvėrių miškuos dar turim,
Ir į bylas tokias su pajuoka dar žiūrim;
Javų pakaks, nors šunes kartais pabėgioja
Po juos, bet nieks del to dar turtų nenustojo;
Rėžius kaimiečių – taip, reik saugoti truputį«.
Tai užveizda išgirdęs sako: »Et, Ponuti,
Del to kaimiečiai net visai nesisieloja,
Nes Tamsta juos už tai gerai apdovanoji.
Tegu tik dešimt varpų bėgdams šuo nubraukia,
Tai Tamsta duodi kapą, o kai jis dar laukia,
Tai Tamsta dolerį dar pridedi kaimiečiui.
Išpaikinai juos Tamsta, nosį jie jau riečia,
Reikėtų...« Užveizda tačiau čionai turėjo
Nutilti, nes jau jo Teisėjas negirdėjo:
Mat, temoms įvairiausioms jau svečiai prabilo,
Įvairūs anekdotai, ginčai net pakilo.
O Telimena su Tadu vieni du likę
Save tiktai žinojo. – Jai labai patiko,
Kad josios anekdotas juokino net Tadą,
O jis jai visą eilę komplimentų rado.
Čia Telimena ėmė pašnabždom kalbėti,
O Tadas nudavė, kad jos negal girdėti,
Nes kalbos kliudo, tad arčiau ji jį prileido,
O jis pajuto čia karštumą josios veido;
Alsavo jos kvapu, jos karštą ranką spaudė
Ir įvairiausius spindulius akių jos gaudė;
Bet čia musė pro juodu lekia netikėtai,
Kuri senai jau Voiskio buvo pastebėta.
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Kaip Teisėjas atsako į Telimenos pasakojimą apie Peterburgą ir caro valdžios tvarką?
Rašiniui: Ironija
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.