Ponas Tadas87 psl. · apie 5 min.
Antroji knyga. Pilis17% kūrinio
87 psl.

Bet, tarpdury matydama du žmones žiūrint

Ir laisvo kelio pro duris išlėkt neturint,

Pro veidus jų išlėkt musė susigalvojo;

Bet čia tuoj sumirgėjo Voiskio dešinioji,

Ir galvos sukištos staiga tuoj išsiskyrė,

Lyg, rodėsi, perkūno smūgį jos patyrė;

Ir taip edverijas tos galvos palytėjo,

Kad mėlynas dėmes abidvi jau turėjo.

Bet niekas nepatėmijo, kaip atsitiko

Ši scena, nes kai kas svečių jau susipyko,

Ir smarkiai jau pradėjo rėkaut, skeryčioti,

Kaip tie šauliai, kai pradeda lapes medžioti.

Girdėt traškėjimas, aidai, šunų lojimas,

Paskui jau siundytojų šerno užklupimas.

Tuojau šaulių šauksmai, šunų lojimas kyla,

Ir, rodos, visos girių gilumos prabyla;

Taip ir kalba: prasideda jinai iš lėto,

Bet skamba greit garsiau, lyg šernas pastebėta;

O ginčo šernas, kurs sukėlė neramumą,

Tai Rejento, Asesoriaus šunų greitumo

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.