Ponas Tadas88 psl. · apie 5 min.
Antroji knyga. Pilis18% kūrinio
88 psl.

Istorija. Trumpai jis tęsės – valandėlę,

Bet užgavimo žodžių baisiai daug sukėlė;

Negalint tad abiedviem žodžiais apsiginti,

Tuoj kumščias, ne liežuvį, imtasi mėginti.

Svečiai, išgirdę barnį salėje antrojoj,

Pradėjo bėgt per slenkstį, kur pora svajojo,

Ir porą, kaip dviveidį Januso dievuką,

Išskyrę nunešė, kelis kartus apsuko.

Kai Telimena su Tadu tik vos suspėjo

Sau plaukus pataisyt, jau ginčo negirdėjo.

Jau salę tik juokai, snabždėjimai pripildė,

Barnis jau pabaigta, – vienuolis ją nutildė,

Tai senas, tvirtas žmogus. Kai tik jis išvysta,

Kad jau Asesorius pribėga prie Juristo,

Ir kad abudu jau į krūtines kabinas,

Tuoj stveria už apikaklių juos Bernardinas

Ir kaip Velykų margučius suduoda galvas

Į viena kitą – mainos tuoj jų veido spalvos;

Paskui pečius jų, kaip trirankio iškėtoja,

Ir į pasienius juos abu iš karto svoja.

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.