Ponas Tadas90-92 psl. · apie 10 min.
Antroji knyga. Pilis18% kūrinio
90 psl.

»Nurimkit! taria, reik gerai jums pagalvoti,

Jums, tie, kur galite visų geriau medžioti,

Kas bus iš šitų ginčų – tarkite, jei žinot?

Juk jūs tik jaunuomenę, viltį mūs, gadinat,

Kurios medžioklė jau dažnai net nemasina,

O juk Tėvynės girios jai tur prigulėti!

Juk gali ji dabar giliai įsidėmėti,

Kad vietoj pavyzdingojo šaulių rimtumo,

Jūs iš medžioklės parnešat ginčus, piktumą!

Pagerbkit tad, nors šiuos žiluosius mano plaukus;

Man tiek medžiojusiam ir šių dienų sulaukus,

Juk teko teist garsius šaulius teismu taikingu:

Na, kas iš jūs prilygs prie Reitano galingo,

Medžiojant, ar kai tenka žvėrį susitikti?

Kas lygus gal Bialopiotrovičiui palikti?

O kas užimti gal Žegotos šaulio vietą,

Kurs katę bėgant šaudavo iš pištalieto?

Ir Terajevičių, kurs šernus viens medžiojo

Tik durtuvu, taip pat gerai juk pažinojau!

Budrevičių, kurs dvikovų tiek daug patyrė

91 psl.

Su meškinais. Tokių kadaisia buvo vyrų!

Pradėję ginčą, ar pabaigti jį mokėjo?

Ogi tuoj įkaitas, ir renkama teisėjas.

Del vilko pralošė Oginskis miško plotą,

O del barsuko Nesiolovskio paaukota

Trys sodžiai! Jūs tad taipgi ginčytis paliaukit,

Padėkit įkaitus ir Teismo žodžio laukit.

Nes žodžių ginčai – vėjas, sukas tik aplinkui,

O burną aušinti del zuikio juk netinka.

Tad kvieskite tuojau teisėjus iškilmingai,

Ir vykdykit įsakymus jų sąžiningai.

O siundytojo reikalu aš paprašysiu

Teisėją ir, manau, nebars jis, nors braidysit

Javus. O man gal Ponas leisi būt Vedėju

Medžioklei?« Ir kelius Teisėjui palytėjo.

Čia Rejentas sušuko: »Žirgą aš statysiu,

Be to, dar aktą del šio žiedo parašysiu,

Kad bus saliarijumi jis Teisėjui duotas«.

Asesorius pasakė: »Kamanas rintuotas

Statau tas kamanas, kurių žiedai auksiniai;

92 psl.

Ir dar šunims juostelę pintąją, šilkinę,

Kuri net žmogui gali tikt susijuosimui,

Kurią vaikams palikt norėjau atminimui,

Jei vesčiau; Domas Radvila man dovanojo

Tą juostą, kai tuomet su Sanguška medžiojo

Ir Mejenu generolu, ir kai magnatai

Šunų nepaprastąsias lenktynes pamatė.

O tos lenktynės buvo ypatingai puikios:

Viena kalė šešis pagavo tuomet zuikius.

Mes Kupiškio miškuose tuo metu medžiojom;

Žiūriu tik, kunigaikštis Radvila sustoja,

Nuo žirgo sėda, mano kalę Kanę griebia

Ir triskart pabučiuoja josios nosį riebią,

Paskui dar tris kartus suduoda jai per snukį

Ir sako – Būki Kupiškio kunigaikščiukė. –

Vadams Napoleonas titulus dalina

Taip pat, kai pergalės vietas tiktai sužino!«

Nubodo Telimenai kalbos, nors įvairios,

Tad nori eit kieman, bet tik poros dar dairos;

Rėkštutę ėmus taria: »Imsiuos vadovauti

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.