Ir dar šunims juostelę pintąją, šilkinę,
Kuri net žmogui gali tikt susijuosimui,
Kurią vaikams palikt norėjau atminimui,
Jei vesčiau; Domas Radvila man dovanojo
Tą juostą, kai tuomet su Sanguška medžiojo
Ir Mejenu generolu, ir kai magnatai
Šunų nepaprastąsias lenktynes pamatė.
O tos lenktynės buvo ypatingai puikios:
Viena kalė šešis pagavo tuomet zuikius.
Mes Kupiškio miškuose tuo metu medžiojom;
Žiūriu tik, kunigaikštis Radvila sustoja,
Nuo žirgo sėda, mano kalę Kanę griebia
Ir triskart pabučiuoja josios nosį riebią,
Paskui dar tris kartus suduoda jai per snukį
Ir sako – Būki Kupiškio kunigaikščiukė. –
Vadams Napoleonas titulus dalina
Taip pat, kai pergalės vietas tiktai sužino!«
Nubodo Telimenai kalbos, nors įvairios,
Tad nori eit kieman, bet tik poros dar dairos;
Rėkštutę ėmus taria: »Imsiuos vadovauti
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Kaip Voiskis siūlo baigti Asesoriaus ir Rejento ginčą dėl šunų?
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.