Slapstydamasis, kaip varlė jis repetoja,
Kol netoliese daržininkės apsistoja.
Ten vyšnios augo, lyg eilėmis sustatytos,
O tarpe jų bujojo augalai maišyti:
Kviečiai, ūsuoti miežiai, kukurūzai, sorai,
Žirnučiai, pupos, aguonėlės, gėlės, porai.
Naujai ten tokį paukščiams javą apsirinko
Gudrioji dvaro rūpintoja, šeimininkė:
Tai buvus Jendikovičaitė-Kokoškienė.
Jos išradimas atmintinas ik šiai dienai
Plačiai dvaruose; bet tada mažai kam žinoms,
Ir sekreto būdu tesakomas kaimynams,
Kol tapo pagaliau kalendoriuj paduotas
Ir tokiu pavadinimu užtituluotas:
»Prieš šarkas, vanagus atsigynimo kelias,
Bei paukščių priežiūra« – toks buvo tas darželis.
Kai, būdavo, tenai gaidys, vištas daboja
Ir riestą snapą keldamas aukštyn sustoja,
Į dangų žiūri lenkdams skiauturę karbuotą,
Kad būtų jam lengviau pavojų atsaikuoti,
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.