Ir dar raudonos šluotos tarp žaliųjų lapų...
O tie spalvų margumai taip gražiai sutapę,
Dar karštu saulės auksu, sidabru spindėjo,
Iš lengvo supdamiesi, pūstelėjus vėjui.
Ties tirštumu spalvuotų varpų ir galvučių
Kabojo kaip baldakimas migla mažučių
Drugių, keturlinkais, margais, plonais sparneliais,
Kaip vortinklis, ir giedruojančiais kaip stikleliai;
Juos ore kabančius vos vos gali matyti,
Ir nors jie purpsi, rodosi, lyg prismaigyti.
Mergytė kažką rankoj, rodėsi, lyg laikė,
Lyg strusio plunksnų pluoštą, lyg vėsintis taikės,
Tai vėl, lyg vaikė nuo baltų galvų vaikelių
Spalvuotą lietų mirgančių drugių sparnelių.
Kitoj gi rankoje turėjo lyg auksinį
Dar indą, ir atrodė, lyg vaikus maitino,
Nes kiekvienam vaikučiui jį prie lūpų dėjo,
Lyg Amaltejos ragą rankoje turėjo.
Taip nenutraukdama ji savąjį darbštumą,
Vis žvalgės į šlamėjusį agrastų krūmą,
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.