Ponas Tadas99 psl. · apie 5 min.
Trečioji knyga. Meilinimasis20% kūrinio
99 psl.

Tas ponas tai ne baužius, velyk sveikint bėkit,

Tai svečias, geras ponas, koks gražus, žiūrėkit«.

Pati pažvelgė; Grafas jai nusišypsojo

Ir, rodės, už tiek daug pagyrimų dėkojo;

Pamačius tai nutilo ir akis nuleido,

O rožės raudonumas apdengė jos veidą.

Gražus iš tikro ponas: turi gražų gymį,

Pailgą, baltą veidą raudonums kiek žymi.

Ilgi plaukai jo šviesūs, akys spinduliuoja,

O plaukus daržo žolės dailiai vainikuoja,

Kurias bešliauždams Grafas smarkiai užkabino,

Ir jos vaizdingai galvą jo dabar dabino.

»Oi tu! pasakė, nežinau, kaip vadiniesi,

Gal deivė tu, gal nimfa, gal tik vaidiniesi!

Sakyk! ar žemėn šion sava valia atskridai,

Ar prievarta pakalnėn ašarų užklydai?

Oi! suprantu – greičiausia užmirštas meilužis,

Koks pons turtingas, ar globėjas koks įtužęs

Tave sode daboja, kaip užburtą, vieną!

O tu verta, kad karžygiai kovotų dieną

Klausimai apie šiuos puslapius

1. Kaip Zosė priima aukštą Grafo kalbą darže?

Pasirink atsakymą

Rašiniui: Ironija

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.