Tartiufas8-10 psl. · apie 5 min.
I veiksmas11% kūrinio
8 psl.

akim varinėjas ir gelst iš pavydo.

Visa jos paguoda, kiek piktąjį savo

liežuvį paleidžia, kiek gali įgelti.

PONIA PERNELLE (Elmirai).

Matyt, mano marčiai tos pasakos tinka.

Jūs kiauras dienas tik liežuviais ir malat

ir norit priversti visus mus tylėti,

bet aš netylėsiu, nes išmintingiausias

sūnaus mano darbas, kad į savo namą

maldingą tą žmogų priimti panoro.

Dangus šiam juk liepė į gerąjį kelią

visus jus atvesti. Tie susirinkimai,

tos puotos, tie baliai piktųjų vien dvasių

tėra išradimas, kad pragaras džiaugtųs.

Bene tai čia šventą kas žodį kur taria –

tik šoka, dainuoja, blevizgoja garsiai.

Toksai sumišimas – užtrauks prakeikimą.

Čia Babelio bokštas! (į Kleantą) Aš tai ne jums juokint

kalbu taip, ponuli, jei nori šaipytis –

tai juokdario ieškok. (sudavus į žandą Flipotai)

Ko tu sapalioji?

Ar ausį tau niežti? Na judinkis, žiopla,

eiva syk namolei.

II reginys.

9 psl.

KLEANTAS, DORINA.

KLEANTAS.

Prapliups mus vėl barti apkvaišusi senė,

aš nebelydėsiu.

DORINA.

O gaila, tik gaila,

kad ji negirdėjo: suduotų ji tamstai

už meilų tą vardą, nesitiki tokio.

KLEANTAS.

Piestu jau ant mūsų del niekų ji šoka,

o už tą Tartifą tai galvą padėtų.

DORINA.

Senoji dar niekis, jei tamsta matytum

jos sūnų, mūs poną, tasai kaip apsvaigęs!

Visi kai pradėjom mes šiauštis, bambėti,

tai lyg kunigaikščiui patsai jam tarnauja –

jį broliu vadina. Jisai jam brangesnis

už sūnų, už žmoną – jam paslaptis sakos.

Meilus ir švelnus jis Tartifui, biaurybei,

tarytum gražiausia tai būtų meilužė.

Stale jį garbingoje vietoj sodina;

žandai net šiam plyšta, kai glemžia, kai ryja,

o ponas tik džiaugias. Visi jam geriausią

tur kąsnį užleisti, kai šiam atsirūgsta,

tai ponas sau šnibžda: lai Dievas tau paded.

Sumišęs, sumišęs – tai aiškiai matyti.

Tartifas jam viskas, – jis didvyris tikras

10 psl.

kiekvienas jo žingsnis – tarytum stebuklas,

kiekvienas jo žodis – orakulo balsas.

O tas numanydamas poną apkvaišus,

sau pinigus semia ne saujom – rieškutėm

ir atsikraginęs visus mus tik moko.

Ir ne jisai vienas, bet dar tas jo tarnas

del kaspino menko, rausvųjų miltelių,

musytės-kibutės į akį tuoj šoka.

Anądien biaurybė atrado įdėtą

maldaknygėj mano šilkų skepetėlę,

pagrobęs – suplėšė: papuošals, mat, velnio

galėjęs įžeisti maldų šventą žodį.

III reginys.

ELMIRA, MARIJONA, DAMISAS, KLEANTAS, DORINA.

ELMIRA (Kleantui).

Laimingas, laimingas negavęs klausytis,

kaip plūdo senoji prie durų visus mus.

Kieme ašai vyrą mačiau jau sugrįžus,

manęs jis nematė. Skubu pas save tat,

aš jo ten palauksiu.

KLEANTAS.

Pasveikinsiu šičia

sugrįžusį svainį – pakaks to smagumo.

IV reginys.

KLEANTAS, DAMISAS, DORINA.

DAMISAS.

Klausimai apie šiuos puslapius

1. Koks Dorinos vaidmuo Orgono namuose?

Pasirink atsakymą

Rašiniui: Laisvė

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.