akim varinėjas ir gelst iš pavydo.
Visa jos paguoda, kiek piktąjį savo
liežuvį paleidžia, kiek gali įgelti.
PONIA PERNELLE (Elmirai).
Matyt, mano marčiai tos pasakos tinka.
Jūs kiauras dienas tik liežuviais ir malat
ir norit priversti visus mus tylėti,
bet aš netylėsiu, nes išmintingiausias
sūnaus mano darbas, kad į savo namą
maldingą tą žmogų priimti panoro.
Dangus šiam juk liepė į gerąjį kelią
visus jus atvesti. Tie susirinkimai,
tos puotos, tie baliai piktųjų vien dvasių
tėra išradimas, kad pragaras džiaugtųs.
Bene tai čia šventą kas žodį kur taria –
tik šoka, dainuoja, blevizgoja garsiai.
Toksai sumišimas – užtrauks prakeikimą.
Čia Babelio bokštas! (į Kleantą) Aš tai ne jums juokint
kalbu taip, ponuli, jei nori šaipytis –
tai juokdario ieškok. (sudavus į žandą Flipotai)
Ko tu sapalioji?
Ar ausį tau niežti? Na judinkis, žiopla,
eiva syk namolei.
II reginys.
KLEANTAS, DORINA.
KLEANTAS.
Prapliups mus vėl barti apkvaišusi senė,
aš nebelydėsiu.
DORINA.
O gaila, tik gaila,
kad ji negirdėjo: suduotų ji tamstai
už meilų tą vardą, nesitiki tokio.
KLEANTAS.
Piestu jau ant mūsų del niekų ji šoka,
o už tą Tartifą tai galvą padėtų.
DORINA.
Senoji dar niekis, jei tamsta matytum
jos sūnų, mūs poną, tasai kaip apsvaigęs!
Visi kai pradėjom mes šiauštis, bambėti,
tai lyg kunigaikščiui patsai jam tarnauja –
jį broliu vadina. Jisai jam brangesnis
už sūnų, už žmoną – jam paslaptis sakos.
Meilus ir švelnus jis Tartifui, biaurybei,
tarytum gražiausia tai būtų meilužė.
Stale jį garbingoje vietoj sodina;
žandai net šiam plyšta, kai glemžia, kai ryja,
o ponas tik džiaugias. Visi jam geriausią
tur kąsnį užleisti, kai šiam atsirūgsta,
tai ponas sau šnibžda: lai Dievas tau paded.
Sumišęs, sumišęs – tai aiškiai matyti.
Tartifas jam viskas, – jis didvyris tikras
kiekvienas jo žingsnis – tarytum stebuklas,
kiekvienas jo žodis – orakulo balsas.
O tas numanydamas poną apkvaišus,
sau pinigus semia ne saujom – rieškutėm
ir atsikraginęs visus mus tik moko.
Ir ne jisai vienas, bet dar tas jo tarnas
del kaspino menko, rausvųjų miltelių,
musytės-kibutės į akį tuoj šoka.
Anądien biaurybė atrado įdėtą
maldaknygėj mano šilkų skepetėlę,
pagrobęs – suplėšė: papuošals, mat, velnio
galėjęs įžeisti maldų šventą žodį.
III reginys.
ELMIRA, MARIJONA, DAMISAS, KLEANTAS, DORINA.
ELMIRA (Kleantui).
Laimingas, laimingas negavęs klausytis,
kaip plūdo senoji prie durų visus mus.
Kieme ašai vyrą mačiau jau sugrįžus,
manęs jis nematė. Skubu pas save tat,
aš jo ten palauksiu.
KLEANTAS.
Pasveikinsiu šičia
sugrįžusį svainį – pakaks to smagumo.
IV reginys.
KLEANTAS, DAMISAS, DORINA.
DAMISAS.
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Koks Dorinos vaidmuo Orgono namuose?
Rašiniui: Laisvė
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.