KLEANTAS, DORINA.
KLEANTAS.
Prapliups mus vėl barti apkvaišusi senė,
aš nebelydėsiu.
DORINA.
O gaila, tik gaila,
kad ji negirdėjo: suduotų ji tamstai
už meilų tą vardą, nesitiki tokio.
KLEANTAS.
Piestu jau ant mūsų del niekų ji šoka,
o už tą Tartifą tai galvą padėtų.
DORINA.
Senoji dar niekis, jei tamsta matytum
jos sūnų, mūs poną, tasai kaip apsvaigęs!
Visi kai pradėjom mes šiauštis, bambėti,
tai lyg kunigaikščiui patsai jam tarnauja –
jį broliu vadina. Jisai jam brangesnis
už sūnų, už žmoną – jam paslaptis sakos.
Meilus ir švelnus jis Tartifui, biaurybei,
tarytum gražiausia tai būtų meilužė.
Stale jį garbingoje vietoj sodina;
žandai net šiam plyšta, kai glemžia, kai ryja,
o ponas tik džiaugias. Visi jam geriausią
tur kąsnį užleisti, kai šiam atsirūgsta,
tai ponas sau šnibžda: lai Dievas tau paded.
Sumišęs, sumišęs – tai aiškiai matyti.
Tartifas jam viskas, – jis didvyris tikras
kiekvienas jo žingsnis – tarytum stebuklas,
kiekvienas jo žodis – orakulo balsas.
O tas numanydamas poną apkvaišus,
sau pinigus semia ne saujom – rieškutėm
ir atsikraginęs visus mus tik moko.
Ir ne jisai vienas, bet dar tas jo tarnas
del kaspino menko, rausvųjų miltelių,
musytės-kibutės į akį tuoj šoka.
Anądien biaurybė atrado įdėtą
maldaknygėj mano šilkų skepetėlę,
pagrobęs – suplėšė: papuošals, mat, velnio
galėjęs įžeisti maldų šventą žodį.
III reginys.
ELMIRA, MARIJONA, DAMISAS, KLEANTAS, DORINA.
ELMIRA (Kleantui).
Laimingas, laimingas negavęs klausytis,
kaip plūdo senoji prie durų visus mus.
Kieme ašai vyrą mačiau jau sugrįžus,
manęs jis nematė. Skubu pas save tat,
aš jo ten palauksiu.
KLEANTAS.
Pasveikinsiu šičia
sugrįžusį svainį – pakaks to smagumo.
IV reginys.
KLEANTAS, DAMISAS, DORINA.
DAMISAS.
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Koks Dorinos vaidmuo Orgono namuose?
Rašiniui: Laisvė
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.