Tartiufas12 psl. · apie 5 min.
I veiksmas13% kūrinio
12 psl.

Bevakarieniaujant širdis jai supyko,

nė vieno kąsnelio nuryt negalėjo –

taip baisiai jai galvą...

ORGONAS.

O ponas Tartifas?

DORINA.

Prieš ją atsisėdęs pats vienas surijo

kurapkų porelę, kapotą avieną...

ORGONAS.

Tai vargšas žmogelis...

DORINA.

Ponia per naktelę

akies nesudėjo, ją karštis kamavo.

Visi išsigandę būdėjom lig ryto...

ORGONAS.

O ponas Tartifas?

DORINA.

Nuo stalo pakilęs,

į šiltąją lovą atsigulė knarkti.

ORGONAS.

Tai vargšas žmogelis...

DORINA.

Kai mes prikalbėjom,

ponia kai sutiko – jai kraują nuleido,

po to palengvėjo.

ORGONAS.

O ponas Tartifas?

DORINA.

Tas nenusiminęs, tam kraujui atgauti,

kur poniai nuleido, bestiprindams sielą,

prie pusryčių sėdęs, jis vyną gurkšnojo

ir taurę po taurės sau pylės ir gėrė

ORGONAS.

Tai vargšas žmogelis.

DORINA.

Sveiki šiand abudu.

O tamsta man leisi, aš poniai pranešiu,

kaip delei ligos jos sujaudintas rodeis

ir smarkiai džiaugiesi išgirdęs pasveikus.

Klausimai apie šiuos puslapius

1. Koks Dorinos vaidmuo Orgono namuose?

Pasirink atsakymą

Rašiniui: Laisvė

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.