Bevakarieniaujant širdis jai supyko,
nė vieno kąsnelio nuryt negalėjo –
taip baisiai jai galvą...
ORGONAS.
O ponas Tartifas?
DORINA.
Prieš ją atsisėdęs pats vienas surijo
kurapkų porelę, kapotą avieną...
ORGONAS.
Tai vargšas žmogelis...
DORINA.
Ponia per naktelę
akies nesudėjo, ją karštis kamavo.
Visi išsigandę būdėjom lig ryto...
ORGONAS.
O ponas Tartifas?
DORINA.
Nuo stalo pakilęs,
į šiltąją lovą atsigulė knarkti.
ORGONAS.
Tai vargšas žmogelis...
DORINA.
Kai mes prikalbėjom,
ponia kai sutiko – jai kraują nuleido,
po to palengvėjo.
ORGONAS.
O ponas Tartifas?
DORINA.
Tas nenusiminęs, tam kraujui atgauti,
kur poniai nuleido, bestiprindams sielą,
prie pusryčių sėdęs, jis vyną gurkšnojo
ir taurę po taurės sau pylės ir gėrė
ORGONAS.
Tai vargšas žmogelis.
DORINA.
Sveiki šiand abudu.
O tamsta man leisi, aš poniai pranešiu,
kaip delei ligos jos sujaudintas rodeis
ir smarkiai džiaugiesi išgirdęs pasveikus.
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Koks Dorinos vaidmuo Orgono namuose?
Rašiniui: Laisvė
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.