Tartiufas9-12 psl. · apie 10 min.
I veiksmas13% kūrinio
9 psl.

KLEANTAS, DORINA.

KLEANTAS.

Prapliups mus vėl barti apkvaišusi senė,

aš nebelydėsiu.

DORINA.

O gaila, tik gaila,

kad ji negirdėjo: suduotų ji tamstai

už meilų tą vardą, nesitiki tokio.

KLEANTAS.

Piestu jau ant mūsų del niekų ji šoka,

o už tą Tartifą tai galvą padėtų.

DORINA.

Senoji dar niekis, jei tamsta matytum

jos sūnų, mūs poną, tasai kaip apsvaigęs!

Visi kai pradėjom mes šiauštis, bambėti,

tai lyg kunigaikščiui patsai jam tarnauja –

jį broliu vadina. Jisai jam brangesnis

už sūnų, už žmoną – jam paslaptis sakos.

Meilus ir švelnus jis Tartifui, biaurybei,

tarytum gražiausia tai būtų meilužė.

Stale jį garbingoje vietoj sodina;

žandai net šiam plyšta, kai glemžia, kai ryja,

o ponas tik džiaugias. Visi jam geriausią

tur kąsnį užleisti, kai šiam atsirūgsta,

tai ponas sau šnibžda: lai Dievas tau paded.

Sumišęs, sumišęs – tai aiškiai matyti.

Tartifas jam viskas, – jis didvyris tikras

10 psl.

kiekvienas jo žingsnis – tarytum stebuklas,

kiekvienas jo žodis – orakulo balsas.

O tas numanydamas poną apkvaišus,

sau pinigus semia ne saujom – rieškutėm

ir atsikraginęs visus mus tik moko.

Ir ne jisai vienas, bet dar tas jo tarnas

del kaspino menko, rausvųjų miltelių,

musytės-kibutės į akį tuoj šoka.

Anądien biaurybė atrado įdėtą

maldaknygėj mano šilkų skepetėlę,

pagrobęs – suplėšė: papuošals, mat, velnio

galėjęs įžeisti maldų šventą žodį.

III reginys.

ELMIRA, MARIJONA, DAMISAS, KLEANTAS, DORINA.

ELMIRA (Kleantui).

Laimingas, laimingas negavęs klausytis,

kaip plūdo senoji prie durų visus mus.

Kieme ašai vyrą mačiau jau sugrįžus,

manęs jis nematė. Skubu pas save tat,

aš jo ten palauksiu.

KLEANTAS.

Pasveikinsiu šičia

sugrįžusį svainį – pakaks to smagumo.

IV reginys.

KLEANTAS, DAMISAS, DORINA.

DAMISAS.

11 psl.

Gal tamsta užtartum mūs tėvui žodelį,

kad sesės jis meilei kliūdyt nenorėtų.

Atrodo: Tartifas čia nori ardyti.

Svarbu men be galo: ir juos užjaučiu aš,

ir draugo Valero sesutė brangi man,

tai jeigu reikėtų...

DORINA.

Jau ponas įeina.

V reginys.

ORGONAS, KLEANTAS, DORINA.

ORGONAS.

A, brolis, mat, šičia – tai labą dienelę.

KLEANTAS.

Aš beišeinąs buvau jau... džiaugiuosi

sugrįžusį tamstą galėdams pasveikint...

O kaimas, tur būt, dar apmiręs, nežydi?

ORGONAS.

Dorina, (Kleantui) miels svaini, prašau dovanoti,

namai taip rūpėjo, norėčiau išgirsti...

(Dorinai) Per dvi dieneles gal čia kas atsitiko;

namiškiai kaip laikos, ar nieks nesusirgo?

DORINA.

Ach, karštis pakilo dar užvakar poniai,

jai galvą skaudėjo...

ORGONAS.

O ponas Tartifas?

DORINA.

Tartifas? Sveikų tas sveikiausias tarytum

ridikas, liepsnoja skruosteliai.

ORGONAS.

Tai vargšas žmogelis.

DORINA.

12 psl.

Bevakarieniaujant širdis jai supyko,

nė vieno kąsnelio nuryt negalėjo –

taip baisiai jai galvą...

ORGONAS.

O ponas Tartifas?

DORINA.

Prieš ją atsisėdęs pats vienas surijo

kurapkų porelę, kapotą avieną...

ORGONAS.

Tai vargšas žmogelis...

DORINA.

Ponia per naktelę

akies nesudėjo, ją karštis kamavo.

Visi išsigandę būdėjom lig ryto...

ORGONAS.

O ponas Tartifas?

DORINA.

Nuo stalo pakilęs,

į šiltąją lovą atsigulė knarkti.

ORGONAS.

Tai vargšas žmogelis...

DORINA.

Kai mes prikalbėjom,

ponia kai sutiko – jai kraują nuleido,

po to palengvėjo.

ORGONAS.

O ponas Tartifas?

DORINA.

Tas nenusiminęs, tam kraujui atgauti,

kur poniai nuleido, bestiprindams sielą,

prie pusryčių sėdęs, jis vyną gurkšnojo

ir taurę po taurės sau pylės ir gėrė

ORGONAS.

Tai vargšas žmogelis.

DORINA.

Sveiki šiand abudu.

O tamsta man leisi, aš poniai pranešiu,

kaip delei ligos jos sujaudintas rodeis

ir smarkiai džiaugiesi išgirdęs pasveikus.

Klausimai apie šiuos puslapius

1. Koks Dorinos vaidmuo Orgono namuose?

Pasirink atsakymą

Rašiniui: Laisvė

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.