Bevakarieniaujant širdis jai supyko,
nė vieno kąsnelio nuryt negalėjo –
taip baisiai jai galvą...
ORGONAS.
O ponas Tartifas?
DORINA.
Prieš ją atsisėdęs pats vienas surijo
kurapkų porelę, kapotą avieną...
ORGONAS.
Tai vargšas žmogelis...
DORINA.
Ponia per naktelę
akies nesudėjo, ją karštis kamavo.
Visi išsigandę būdėjom lig ryto...
ORGONAS.
O ponas Tartifas?
DORINA.
Nuo stalo pakilęs,
į šiltąją lovą atsigulė knarkti.
ORGONAS.
Tai vargšas žmogelis...
DORINA.
Kai mes prikalbėjom,
ponia kai sutiko – jai kraują nuleido,
po to palengvėjo.
ORGONAS.
O ponas Tartifas?
DORINA.
Tas nenusiminęs, tam kraujui atgauti,
kur poniai nuleido, bestiprindams sielą,
prie pusryčių sėdęs, jis vyną gurkšnojo
ir taurę po taurės sau pylės ir gėrė
ORGONAS.
Tai vargšas žmogelis.
DORINA.
Sveiki šiand abudu.
O tamsta man leisi, aš poniai pranešiu,
kaip delei ligos jos sujaudintas rodeis
ir smarkiai džiaugiesi išgirdęs pasveikus.
VI reginys.
ORGONAS, KLEANTAS.
KLEANTAS.
Stačiai į akis ji kvatoja iš tamstos.
Nesu pasiryžęs aš tamstos įžeisti,
tačiau, kaip sau nori, tai nė negidėtas
ir nė neregėtas toks užsispyrimas.
Kuo tas atėjūnas taip širdį pagavo,
kad visa del jo užmiršti jau šiandieną!
Gana, kad iš vargo jį traukte ištraukei,
bet dar tamsta nori...
ORGONAS.
O svaini, tik liaukis,
kalbi apie žmogų, kurio nepažįsti.
KLEANTAS.
Sakai – nepažįstu: užtenk pažiūrėti.
ORGONAS.
Pažinsi ir būsi tuojau sužavėtas.
Juo neatsidžiaugsi. Žmogus bent... ach vyras,
ką čia bekalbėti... Juk jojo pamokslai
tai duoda giliausios man sielai ramybės.
Su juo pakalbėjęs, aš kitas darausi.
Mane jis taip moko, jog šičia prie nieko
nereik prisirišti. Dabar aš ramiausiai
galėčiau matyti man motiną, žmoną
ir visą šeimyną ir sergant, ir mirštant.
KLEANTAS.
Tai bent žmoniškumo jausmus išauginsi!
ORGONAS.
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Kodėl Orgonas taip ilgai netiki, kad Tartifas yra apgavikas?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Orgonas Tartifą vertina pagal tai, ką mato iš šalies: bažnyčioje šis meldėsi taip, kad visi stebėjosi, o iš gautų dovanų pusę grąžindavo. Orgonas sako, kad pasikvietė jį pas save „supratęs dangaus įkvėpimą“. Kuo labiau šeima Tartifą kaltina, tuo tvirčiau Orgonas jo laikosi: „juoba užsispyręs aš jojo laikysiuos“. Net Elmirai jis atsako: „bet nepasakysiu, nes nepamatysiu.“ Tik pats išgirdęs Tartifą savo ausimis jis pripažįsta: „Suklydau, suklydau...“
Rašiniui: TikėjimasDora
2. Koks Dorinos vaidmuo Orgono namuose?
Rašiniui: Laisvė
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.