VI reginys.
ORGONAS, KLEANTAS.
KLEANTAS.
Stačiai į akis ji kvatoja iš tamstos.
Nesu pasiryžęs aš tamstos įžeisti,
tačiau, kaip sau nori, tai nė negidėtas
ir nė neregėtas toks užsispyrimas.
Kuo tas atėjūnas taip širdį pagavo,
kad visa del jo užmiršti jau šiandieną!
Gana, kad iš vargo jį traukte ištraukei,
bet dar tamsta nori...
ORGONAS.
O svaini, tik liaukis,
kalbi apie žmogų, kurio nepažįsti.
KLEANTAS.
Sakai – nepažįstu: užtenk pažiūrėti.
ORGONAS.
Pažinsi ir būsi tuojau sužavėtas.
Juo neatsidžiaugsi. Žmogus bent... ach vyras,
ką čia bekalbėti... Juk jojo pamokslai
tai duoda giliausios man sielai ramybės.
Su juo pakalbėjęs, aš kitas darausi.
Mane jis taip moko, jog šičia prie nieko
nereik prisirišti. Dabar aš ramiausiai
galėčiau matyti man motiną, žmoną
ir visą šeimyną ir sergant, ir mirštant.
KLEANTAS.
Tai bent žmoniškumo jausmus išauginsi!
ORGONAS.
Kad būtumei matęs, kaip susipažinom,
jį būtum pamilęs. Tą gerbiamą žmogų
regėdavau klupščią bažnyčioj kasdieną.
Pakėlęs akis ir rankas susinėręs
jis meldės karščiausiai, prikrisdamas žemę
nuolat jis bučiavo. Visi, kurie matė, –
stebėjos ir džiaugės. O man jau išeinant,
jis kėlės ir bėgo prie durų, paduoti
man švęsto vandens ten. Ėmiau aš teirautis,
o kai sužinojau, kokį skurdą kenčia –
daviau dovanėlių. O koks jo kuklumas!
Aš duodu, – jis pusę grąžina sakydams:
per daug jam imt visa. Man neprisiėmus –
jis vargšams dalino. Ir aš čia, supratęs
dangaus įkvėpimą, pasikviečiau jį pas
save pagyventi. Nuo tos valandos man
vis sekas gražiausiai. Jam visa kas rūpi,
ir mano garbės bežiūrėdams sekioja,
kas meiliai į mano žmonelę pažvelgia.
Jis daug pavydesnis ir už mane patį.
Jisai ir nurodo, ko šalintis reikia,
o ką įsileisti. Žiūrėk jo dorumas –
jam nuodėmė viskas: anądien žmogelis,
jis bepoteriaudamas blusą sugavo –
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Kodėl Orgonas taip ilgai netiki, kad Tartifas yra apgavikas?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Orgonas Tartifą vertina pagal tai, ką mato iš šalies: bažnyčioje šis meldėsi taip, kad visi stebėjosi, o iš gautų dovanų pusę grąžindavo. Orgonas sako, kad pasikvietė jį pas save „supratęs dangaus įkvėpimą“. Kuo labiau šeima Tartifą kaltina, tuo tvirčiau Orgonas jo laikosi: „juoba užsispyręs aš jojo laikysiuos“. Net Elmirai jis atsako: „bet nepasakysiu, nes nepamatysiu.“ Tik pats išgirdęs Tartifą savo ausimis jis pripažįsta: „Suklydau, suklydau...“
Rašiniui: TikėjimasDora
2. Koks Dorinos vaidmuo Orgono namuose?
Rašiniui: Laisvė
3. Kur Orgonas, jo paties pasakojimu, susipažino su Tartifu?
Rašiniui: Tikėjimas
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.