Kad būtumei matęs, kaip susipažinom,
jį būtum pamilęs. Tą gerbiamą žmogų
regėdavau klupščią bažnyčioj kasdieną.
Pakėlęs akis ir rankas susinėręs
jis meldės karščiausiai, prikrisdamas žemę
nuolat jis bučiavo. Visi, kurie matė, –
stebėjos ir džiaugės. O man jau išeinant,
jis kėlės ir bėgo prie durų, paduoti
man švęsto vandens ten. Ėmiau aš teirautis,
o kai sužinojau, kokį skurdą kenčia –
daviau dovanėlių. O koks jo kuklumas!
Aš duodu, – jis pusę grąžina sakydams:
per daug jam imt visa. Man neprisiėmus –
jis vargšams dalino. Ir aš čia, supratęs
dangaus įkvėpimą, pasikviečiau jį pas
save pagyventi. Nuo tos valandos man
vis sekas gražiausiai. Jam visa kas rūpi,
ir mano garbės bežiūrėdams sekioja,
kas meiliai į mano žmonelę pažvelgia.
Jis daug pavydesnis ir už mane patį.
Jisai ir nurodo, ko šalintis reikia,
o ką įsileisti. Žiūrėk jo dorumas –
jam nuodėmė viskas: anądien žmogelis,
jis bepoteriaudamas blusą sugavo –
supykęs nužudė. Juk šito piktumo
pats sau neatleidžia: vis kremtas ir kremtas.
KLEANTAS.
Po plynių! ar tamsta apsvaigęs klajoji,
o gal iš manęs tik skaudžiai taip juokiesi?
Kitaip tos šnekos negalėsiu suprasti.
ORGONAS.
Tie žodžiai parodo, – esi laisvamanis.
O, tamstos dvasia jau pradėjusi gesti!
Ir bus, kaip ne sykį jau mano sakyta:
įkrisi į bėdą, didžiausiąją bėdą.
KLEANTAS.
Tokiems, kaip kad tamsta – visi laisvamaniai,
apjakt kas nenori. Jei mes nesilenkiam
prieš gudrų veidmainį, tuoj šaukiat, kad nieko
mums švento nebėra. Tačiau tokios kalbos
manęs neišgąsdins. Dangus širdį mato,
o jūs jos nematot. Ar jau ir klastos
nebemoki pažinti ir apsimetimą
taip brangini kaip ir gryniausiąją širdį.
Tikrai kas maldingas, tas nereikalauja,
visiems pasirodyt, kaip melstis jis moka.
ORGONAS.
Tai mokslo gilumas! Koksai supratimas!
Gudreiva, galvočius, naujasis Katonas,
kilniausias išminčius ir daktaras tikras.
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Kodėl Orgonas taip ilgai netiki, kad Tartifas yra apgavikas?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Orgonas Tartifą vertina pagal tai, ką mato iš šalies: bažnyčioje šis meldėsi taip, kad visi stebėjosi, o iš gautų dovanų pusę grąžindavo. Orgonas sako, kad pasikvietė jį pas save „supratęs dangaus įkvėpimą“. Kuo labiau šeima Tartifą kaltina, tuo tvirčiau Orgonas jo laikosi: „juoba užsispyręs aš jojo laikysiuos“. Net Elmirai jis atsako: „bet nepasakysiu, nes nepamatysiu.“ Tik pats išgirdęs Tartifą savo ausimis jis pripažįsta: „Suklydau, suklydau...“
Rašiniui: TikėjimasDora
2. Koks Dorinos vaidmuo Orgono namuose?
Rašiniui: Laisvė
3. Kur Orgonas, jo paties pasakojimu, susipažino su Tartifu?
Rašiniui: Tikėjimas
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.