Tartiufas14-16 psl. · apie 5 min.
I veiksmas18% kūrinio
14 psl.

Kad būtumei matęs, kaip susipažinom,

jį būtum pamilęs. Tą gerbiamą žmogų

regėdavau klupščią bažnyčioj kasdieną.

Pakėlęs akis ir rankas susinėręs

jis meldės karščiausiai, prikrisdamas žemę

nuolat jis bučiavo. Visi, kurie matė, –

stebėjos ir džiaugės. O man jau išeinant,

jis kėlės ir bėgo prie durų, paduoti

man švęsto vandens ten. Ėmiau aš teirautis,

o kai sužinojau, kokį skurdą kenčia –

daviau dovanėlių. O koks jo kuklumas!

Aš duodu, – jis pusę grąžina sakydams:

per daug jam imt visa. Man neprisiėmus –

jis vargšams dalino. Ir aš čia, supratęs

dangaus įkvėpimą, pasikviečiau jį pas

save pagyventi. Nuo tos valandos man

vis sekas gražiausiai. Jam visa kas rūpi,

ir mano garbės bežiūrėdams sekioja,

kas meiliai į mano žmonelę pažvelgia.

Jis daug pavydesnis ir už mane patį.

Jisai ir nurodo, ko šalintis reikia,

o ką įsileisti. Žiūrėk jo dorumas –

jam nuodėmė viskas: anądien žmogelis,

jis bepoteriaudamas blusą sugavo –

15 psl.

supykęs nužudė. Juk šito piktumo

pats sau neatleidžia: vis kremtas ir kremtas.

KLEANTAS.

Po plynių! ar tamsta apsvaigęs klajoji,

o gal iš manęs tik skaudžiai taip juokiesi?

Kitaip tos šnekos negalėsiu suprasti.

ORGONAS.

Tie žodžiai parodo, – esi laisvamanis.

O, tamstos dvasia jau pradėjusi gesti!

Ir bus, kaip ne sykį jau mano sakyta:

įkrisi į bėdą, didžiausiąją bėdą.

KLEANTAS.

Tokiems, kaip kad tamsta – visi laisvamaniai,

apjakt kas nenori. Jei mes nesilenkiam

prieš gudrų veidmainį, tuoj šaukiat, kad nieko

mums švento nebėra. Tačiau tokios kalbos

manęs neišgąsdins. Dangus širdį mato,

o jūs jos nematot. Ar jau ir klastos

nebemoki pažinti ir apsimetimą

taip brangini kaip ir gryniausiąją širdį.

Tikrai kas maldingas, tas nereikalauja,

visiems pasirodyt, kaip melstis jis moka.

ORGONAS.

Tai mokslo gilumas! Koksai supratimas!

Gudreiva, galvočius, naujasis Katonas,

kilniausias išminčius ir daktaras tikras.

16 psl.

Prieš tokį – visi mes kvailiukai, bepročiai.

KLEANTAS.

Ir kam taip pašiepti? Juk mokslo aš vyru

nesidedu tamstai; tik mano vien sveikas

čia protas parodo, kaip tiesą ir melą

reikėtų pažinti. Ir kilniąją sielą,

ir dorąjį būdą – gerbiu aš be galo,

bet iš maldingumo kas amatą daros,

kas meldžias, kad žmonės pamatę stebėtųs

ir jam užmokėtų už jojo šventumą,

dorove pirkliauja, dangum prisidengęs

prie žemės gerovės skubėdamas puola, –

tai tokio jau gerbti manęs nepriversi.

Greiti pasipiktint visiems akis bado,

o patys težino šventi apsimetę

tik geidulius tenkint. Jiems žaislas,

parodos jiems daiktas, ką sieloj maldingai

kiti žmonės gerbia. Ir tuo jie baisiausi,

kad šventąjį ginklą prieš mus pavartoja,

nes toks jau jų būdas: paniekinti kitą –

pačiam pasikelti. Tikrasis dorumas

tiek ir nesirūpin, kas kur nusidėjęs,

nebūna teisėju, nes tai jau didžiausias

puikybės įrodymas artimą teisti.

Klausimai apie šiuos puslapius

1. Kodėl Orgonas taip ilgai netiki, kad Tartifas yra apgavikas?

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Orgonas Tartifą vertina pagal tai, ką mato iš šalies: bažnyčioje šis meldėsi taip, kad visi stebėjosi, o iš gautų dovanų pusę grąžindavo. Orgonas sako, kad pasikvietė jį pas save „supratęs dangaus įkvėpimą“. Kuo labiau šeima Tartifą kaltina, tuo tvirčiau Orgonas jo laikosi: „juoba užsispyręs aš jojo laikysiuos“. Net Elmirai jis atsako: „bet nepasakysiu, nes nepamatysiu.“ Tik pats išgirdęs Tartifą savo ausimis jis pripažįsta: „Suklydau, suklydau...“

Rašiniui: TikėjimasDora

2. Kaip Tartifas naudojasi religija savo tikslams? Remkis keliomis scenomis.

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Kleantas tokį žmogų apibūdina iš anksto: jis „dorove pirkliauja“. Tartifas pasirodo scenoje garsiai kalbėdamas apie savo atgailą, kad išgirstų Dorina. Elmirai meilę jis aiškina tuo, kad Viešpats grožį leidęs, „kad ji mus žavėtų, pažadintų meilę“. Damisui jį apkaltinus, jis vaidina nuolankų nusidėjėlį, ir Orgonas juo patiki dar labiau. Orgono turtą jis priima žodžiais „Jei Viešpats taip nori...“. Elmirai jis aiškina, kad sąžinės sienas galima „ištempti“ ir kad „blogą tedaro vien garsas pasklidęs“. Pabaigoje, kai dangaus vardas nebetinka, jis sako, kad jam liepia „ištikimumas karaliui“.

Rašiniui: DoraTikėjimas

3. Koks Dorinos vaidmuo Orgono namuose?

Pasirink atsakymą

Rašiniui: Laisvė

4. Kur Orgonas, jo paties pasakojimu, susipažino su Tartifu?

Pasirink atsakymą

Rašiniui: Tikėjimas

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.