Prieš tokį – visi mes kvailiukai, bepročiai.
KLEANTAS.
Ir kam taip pašiepti? Juk mokslo aš vyru
nesidedu tamstai; tik mano vien sveikas
čia protas parodo, kaip tiesą ir melą
reikėtų pažinti. Ir kilniąją sielą,
ir dorąjį būdą – gerbiu aš be galo,
bet iš maldingumo kas amatą daros,
kas meldžias, kad žmonės pamatę stebėtųs
ir jam užmokėtų už jojo šventumą,
dorove pirkliauja, dangum prisidengęs
prie žemės gerovės skubėdamas puola, –
tai tokio jau gerbti manęs nepriversi.
Greiti pasipiktint visiems akis bado,
o patys težino šventi apsimetę
tik geidulius tenkint. Jiems žaislas,
parodos jiems daiktas, ką sieloj maldingai
kiti žmonės gerbia. Ir tuo jie baisiausi,
kad šventąjį ginklą prieš mus pavartoja,
nes toks jau jų būdas: paniekinti kitą –
pačiam pasikelti. Tikrasis dorumas
tiek ir nesirūpin, kas kur nusidėjęs,
nebūna teisėju, nes tai jau didžiausias
puikybės įrodymas artimą teisti.
Prie tų aš skiriu ir tą jūs šventolėlį,
kuris taip jau tamstai įtikti mokėjo,
kad nebematai jo klastos ir gudrumų.
ORGONAS.
Brangus mano svainis jau visa pasakė?
KLEANTAS.
Taip.
ORGONAS.
Tamstos aš tarnas.
KLEANTAS.
Na tik, meldžiamasis,
nenori – tylėsiu. Bet apie Valerą
norėčiau žinoti, ką tamsta galvoji?
Davei juk jau žodį jį žentu priimsiąs.
ORGONAS.
Taip.
KLEANTAS.
Jau veik ir dieną buvai jam paskyręs.
ORGONAS.
Buvau, tai teisybė.
KLEANTAS.
Kam atidėlioti?
ORGONAS.
Aš pats nežinau to.
KLEANTAS.
Turi, gal, jau kita
ką nauja sumanęs?
ORGONAS.
Galėtų ir būti.
KLEANTAS.
Rengies, gal, jau žodyje nebestovėti?
ORGONAS.
To nepasakiau dar.
KLEANTAS.
Juk kliūties nėra čia?
ORGONAS.
Tačiau...
KLEANTAS.
Kam aplinkui mums šitiek kalbėti,
aš vieną tik žodį norėčiau išgirsti, –
Valeras ir siuntė mane sužinoti.
ORGONAS.
Gerai, kad jis siuntė.
KLEANTAS.
Bet ką jam pranešti?
ORGONAS.
Kas tamstai patinka.
KLEANTAS.
Žinoti man reikia,
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Kodėl Orgonas taip ilgai netiki, kad Tartifas yra apgavikas?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Orgonas Tartifą vertina pagal tai, ką mato iš šalies: bažnyčioje šis meldėsi taip, kad visi stebėjosi, o iš gautų dovanų pusę grąžindavo. Orgonas sako, kad pasikvietė jį pas save „supratęs dangaus įkvėpimą“. Kuo labiau šeima Tartifą kaltina, tuo tvirčiau Orgonas jo laikosi: „juoba užsispyręs aš jojo laikysiuos“. Net Elmirai jis atsako: „bet nepasakysiu, nes nepamatysiu.“ Tik pats išgirdęs Tartifą savo ausimis jis pripažįsta: „Suklydau, suklydau...“
Rašiniui: TikėjimasDora
2. Kaip Tartifas naudojasi religija savo tikslams? Remkis keliomis scenomis.
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Kleantas tokį žmogų apibūdina iš anksto: jis „dorove pirkliauja“. Tartifas pasirodo scenoje garsiai kalbėdamas apie savo atgailą, kad išgirstų Dorina. Elmirai meilę jis aiškina tuo, kad Viešpats grožį leidęs, „kad ji mus žavėtų, pažadintų meilę“. Damisui jį apkaltinus, jis vaidina nuolankų nusidėjėlį, ir Orgonas juo patiki dar labiau. Orgono turtą jis priima žodžiais „Jei Viešpats taip nori...“. Elmirai jis aiškina, kad sąžinės sienas galima „ištempti“ ir kad „blogą tedaro vien garsas pasklidęs“. Pabaigoje, kai dangaus vardas nebetinka, jis sako, kad jam liepia „ištikimumas karaliui“.
Rašiniui: DoraTikėjimas
3. Koks Dorinos vaidmuo Orgono namuose?
Rašiniui: Laisvė
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.