Tartiufas17-20 psl. · apie 10 min.
I veiksmas22% kūrinio
17 psl.

Prie tų aš skiriu ir tą jūs šventolėlį,

kuris taip jau tamstai įtikti mokėjo,

kad nebematai jo klastos ir gudrumų.

ORGONAS.

Brangus mano svainis jau visa pasakė?

KLEANTAS.

Taip.

ORGONAS.

Tamstos aš tarnas.

KLEANTAS.

Na tik, meldžiamasis,

nenori – tylėsiu. Bet apie Valerą

norėčiau žinoti, ką tamsta galvoji?

Davei juk jau žodį jį žentu priimsiąs.

ORGONAS.

Taip.

KLEANTAS.

Jau veik ir dieną buvai jam paskyręs.

ORGONAS.

Buvau, tai teisybė.

KLEANTAS.

Kam atidėlioti?

ORGONAS.

Aš pats nežinau to.

KLEANTAS.

Turi, gal, jau kita

ką nauja sumanęs?

ORGONAS.

Galėtų ir būti.

KLEANTAS.

Rengies, gal, jau žodyje nebestovėti?

ORGONAS.

To nepasakiau dar.

KLEANTAS.

Juk kliūties nėra čia?

ORGONAS.

Tačiau...

KLEANTAS.

Kam aplinkui mums šitiek kalbėti,

aš vieną tik žodį norėčiau išgirsti, –

Valeras ir siuntė mane sužinoti.

ORGONAS.

Gerai, kad jis siuntė.

KLEANTAS.

Bet ką jam pranešti?

ORGONAS.

Kas tamstai patinka.

KLEANTAS.

Žinoti man reikia,

18 psl.

ką jau pasiryžęs esi padaryti?

ORGONAS.

Ką Dievas man liepia.

KLEANTAS.

Kalbėsiu tat aiškiai:

Valerui žadėjai, ar jam ištęsėsi?

ORGONAS.

Sudievu.

KLEANTAS.

Palauk! Jau išėjo. Tai meilei

tai gręsia, matyti, tikriausias pavojus.

Turiu jam pranešti, ką šičia girdėjau

Uždanga.

II veiksmas

19 psl.

I reginys.

ORGONAS, MARIJONA.

ORGONAS.

Marijona,

MARIJONA.

Tėveli...

ORGONAS.

Arčiau čia prieiki.

Aš noriu, mat, paslaptį tau pasakyti.

MARIJONA (Orgonui, kurs žiūri į gretimą kambarį).

Ar tamsta ko ieškai?

ORGONAS.

Žiūriu, gal čia klausos

kas nors pasislėpęs, į tą užkampėlį

patogu įlįsti. Dukrele, malonų

tu būdą turėjai, už tai tu brangi man...

MARIJONA.

Be galo esu aš tėveliui dėkinga.

ORGONAS.

Gerai pasakyta, tai ir pasirūpink,

jei tėvą tu myli, kaip man čia įtiktum.

MARIJONA.

Tėveliui įtikti aukščiausias troškimas.

ORGONAS.

Gerai pasakyta. Na. kaip tau patinka

brangus mano svečias – mūs ponas Tartifas?

MARIJONA.

Ar man jis patinka?

ORGONAS.

Taip, tau – pagalvoki,

ką tu pasakysi?

MARIJONA.

Deja, mano tėve,

ką tamsta norėsi, – tai ir pasakysiu.

II reginys.

20 psl.

ORGONAS, MARIJONA, DORINA (įeina tyliai ir laikosi nepastebima už Orgono).

ORGONAS.

Vadinas, kalbėsi labai išmintingai.

Matai, kaip jis žiba gražiausioms dorybėms.

Juk jaudin tau širdį? Ar tu nesvajoji,

kad aš jį išrinksiu tau mylimu vyru?

MARIJONA.

Ką?

ORGONAS.

kaip ką?

MARIJONA.

klausau...

ORGONAS.

tai sakyki!

MARIJONA.

Tur būt, aš čia klystu...

ORGONAS.

Kaip klysti, kur klysti?

MARIJONA.

Ką nori tėveli, kad aš pasakyčiau,

kas jaudin mane taip, ir ką aš norėčiau,

kad vyru išrinktum?

ORGONAS.

Tartifą, Tartifą.

MARIJONA.

O Dieve, tėveli, jei aš pasakyčiau,

kad jis man patinka – tai biauriai meluočiau.

ORGONAS.

Aš noriu, kad būtų teisybė ne melas,

o jeigu aš noriu, tai to ir užtenka.

MARIJONA.

Kaip? nori mane, gal...

ORGONAS.

išleist už Tartifo.

Vienintelis būdas prie mūs jį pririšti.

Taip nutarta mano, kadangi prašei tu...

(pamatęs Doriną) O tu ką veiki čia? Toksai jau smalsumas,

kad iš pasalų net atlėkus klausaisi.

DORINA.

Klausimai apie šiuos puslapius

1. Kodėl Orgonas taip ilgai netiki, kad Tartifas yra apgavikas?

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Orgonas Tartifą vertina pagal tai, ką mato iš šalies: bažnyčioje šis meldėsi taip, kad visi stebėjosi, o iš gautų dovanų pusę grąžindavo. Orgonas sako, kad pasikvietė jį pas save „supratęs dangaus įkvėpimą“. Kuo labiau šeima Tartifą kaltina, tuo tvirčiau Orgonas jo laikosi: „juoba užsispyręs aš jojo laikysiuos“. Net Elmirai jis atsako: „bet nepasakysiu, nes nepamatysiu.“ Tik pats išgirdęs Tartifą savo ausimis jis pripažįsta: „Suklydau, suklydau...“

Rašiniui: TikėjimasDora

2. Kaip Tartifas naudojasi religija savo tikslams? Remkis keliomis scenomis.

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Kleantas tokį žmogų apibūdina iš anksto: jis „dorove pirkliauja“. Tartifas pasirodo scenoje garsiai kalbėdamas apie savo atgailą, kad išgirstų Dorina. Elmirai meilę jis aiškina tuo, kad Viešpats grožį leidęs, „kad ji mus žavėtų, pažadintų meilę“. Damisui jį apkaltinus, jis vaidina nuolankų nusidėjėlį, ir Orgonas juo patiki dar labiau. Orgono turtą jis priima žodžiais „Jei Viešpats taip nori...“. Elmirai jis aiškina, kad sąžinės sienas galima „ištempti“ ir kad „blogą tedaro vien garsas pasklidęs“. Pabaigoje, kai dangaus vardas nebetinka, jis sako, kad jam liepia „ištikimumas karaliui“.

Rašiniui: DoraTikėjimas

3. Koks Dorinos vaidmuo Orgono namuose?

Pasirink atsakymą

Rašiniui: Laisvė

4. Kaip pjesėje susiduria tėvo valdžia ir šeimos narių valia?

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Orgonas mano, kad jo noro pakanka: „o jeigu aš noriu, tai to ir užtenka.“ Jis sulaužo Valerui duotą žodį, o Marijona prisipažįsta: „Mes tėvo taip bijom“. Damisą, sakiusį tiesą, tėvas išvaro iš namų ir prakeikia, o Tartifui užrašo visą turtą. Kai Marijona klūpo ir maldauja, Orgonas sau liepia: „Širdie, tu laikykis“. Šeima tėvui priešintis gali tik gudrumu, kaip daro Dorina ir Elmira. Akla tėvo valia vos nepražudo visos šeimos, ir ją išgelbsti tik karalius. Pabaigoje Orgonas vėl sprendžia vienas, tik šįkart gerai.

Rašiniui: ValdžiaLaisvėMeilė

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.