ORGONAS, MARIJONA, DORINA (įeina tyliai ir laikosi nepastebima už Orgono).
ORGONAS.
Vadinas, kalbėsi labai išmintingai.
Matai, kaip jis žiba gražiausioms dorybėms.
Juk jaudin tau širdį? Ar tu nesvajoji,
kad aš jį išrinksiu tau mylimu vyru?
MARIJONA.
Ką?
ORGONAS.
kaip ką?
MARIJONA.
klausau...
ORGONAS.
tai sakyki!
MARIJONA.
Tur būt, aš čia klystu...
ORGONAS.
Kaip klysti, kur klysti?
MARIJONA.
Ką nori tėveli, kad aš pasakyčiau,
kas jaudin mane taip, ir ką aš norėčiau,
kad vyru išrinktum?
ORGONAS.
Tartifą, Tartifą.
MARIJONA.
O Dieve, tėveli, jei aš pasakyčiau,
kad jis man patinka – tai biauriai meluočiau.
ORGONAS.
Aš noriu, kad būtų teisybė ne melas,
o jeigu aš noriu, tai to ir užtenka.
MARIJONA.
Kaip? nori mane, gal...
ORGONAS.
išleist už Tartifo.
Vienintelis būdas prie mūs jį pririšti.
Taip nutarta mano, kadangi prašei tu...
(pamatęs Doriną) O tu ką veiki čia? Toksai jau smalsumas,
kad iš pasalų net atlėkus klausaisi.
DORINA.
Žinios neturiu aš, iš kur kas paleido
kalbas apie šitokį susituokimą,
bet tokia naujiena atrodo juokinga.
ORGONAS.
Nėra čia ko juoktis, nėra kuo stebėtis.
DORINA.
Negalimas daiktas! Nė tamstai pareiškus,
aš nepatikėsiu.
ORGONAS.
Reikės patikėti.
DORINA.
Įsigeidei tamsta visus mus pajuokint.
ORGONAS.
Kas jau pasakyta, – tai bus padaryta.
DORINA.
Tai pasakų galas.
ORGONAS.
Dukrele, ne žaislas...
DORINA.
(Marijonai) Nereikia mūs ponui taip greitai tikėti –
pajuokinti nori...
ORGONAS.
Jeigu pasakyta..
DORINA.
Ne, ne, – tuo jau niekas negali tikėti.
ORGONAS.
Štai paskutinioji kantrybė man baigias.
DORINA.
Tegul, aš tikėsiu, labai bet stebiuosi,
kad tamsta, mūs ponas toksai išmintingas,
viena jau barzda kiek rimtumo suteikia,
ir tamsta galėtumei šitaip apsvaigti?
ORGONAS.
Laisvai jau tu laidai tą savo liežuvį,
tai man nepatinka.
DORINA.
Ponuli, prašau tik
taip baisiai nepykti, bet tai, iš tikrųjų,
juokams sumanyta. Ar tamstos duktė tam
davatkinui tinka? Kitais jam dalykais,
gal, rūpintis reikia. Ir tamstai kokia čia
garbė, pamanykit, tiek turto turėdams
sau elgetą žentą iš balos ištrauki.
ORGONAS.
Užuot niekus tauškus, geriau patylėtum.
Jei jis neturtingas, – juoba jį gerbiu aš,
nes jojo neturtas – garbingas neturtas.
Jis visa prarado, nes buvo nepratęs
tiek rūpintis žemės smulkiaisiais dalykais.
Visa mintimi danguje jis paskendęs,
tat nuostolius kentė, bet mano pagalba
gal kiek jam padėti iš vargo išbristi,
ko buvo nustojęs ir vėl įsigyti.
DORINA.
Tai jis taip ir sako, o tokia puikybė
ne kaip tepritinka maldingajam žmogui.
Jei jis toksai šventas, tai kam taip didžiuotis?
Kam turto taip trokšti? Matau, šitie žodžiai
visai nepatinka – tai nebepaliečiu
jau jojo šventumo. Svarbu ir kas kita.
Juk reik pagalvoti: jaunutė mergaitė
su tokiu Tartifu! Tokiems susijungus –
gyvenimas menkas. Nemylimas vyras
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Kodėl Orgonas taip ilgai netiki, kad Tartifas yra apgavikas?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Orgonas Tartifą vertina pagal tai, ką mato iš šalies: bažnyčioje šis meldėsi taip, kad visi stebėjosi, o iš gautų dovanų pusę grąžindavo. Orgonas sako, kad pasikvietė jį pas save „supratęs dangaus įkvėpimą“. Kuo labiau šeima Tartifą kaltina, tuo tvirčiau Orgonas jo laikosi: „juoba užsispyręs aš jojo laikysiuos“. Net Elmirai jis atsako: „bet nepasakysiu, nes nepamatysiu.“ Tik pats išgirdęs Tartifą savo ausimis jis pripažįsta: „Suklydau, suklydau...“
Rašiniui: TikėjimasDora
2. Kaip Tartifas naudojasi religija savo tikslams? Remkis keliomis scenomis.
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Kleantas tokį žmogų apibūdina iš anksto: jis „dorove pirkliauja“. Tartifas pasirodo scenoje garsiai kalbėdamas apie savo atgailą, kad išgirstų Dorina. Elmirai meilę jis aiškina tuo, kad Viešpats grožį leidęs, „kad ji mus žavėtų, pažadintų meilę“. Damisui jį apkaltinus, jis vaidina nuolankų nusidėjėlį, ir Orgonas juo patiki dar labiau. Orgono turtą jis priima žodžiais „Jei Viešpats taip nori...“. Elmirai jis aiškina, kad sąžinės sienas galima „ištempti“ ir kad „blogą tedaro vien garsas pasklidęs“. Pabaigoje, kai dangaus vardas nebetinka, jis sako, kad jam liepia „ištikimumas karaliui“.
Rašiniui: DoraTikėjimas
3. Koks Dorinos vaidmuo Orgono namuose?
Rašiniui: Laisvė
4. Kaip pjesėje susiduria tėvo valdžia ir šeimos narių valia?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Orgonas mano, kad jo noro pakanka: „o jeigu aš noriu, tai to ir užtenka.“ Jis sulaužo Valerui duotą žodį, o Marijona prisipažįsta: „Mes tėvo taip bijom“. Damisą, sakiusį tiesą, tėvas išvaro iš namų ir prakeikia, o Tartifui užrašo visą turtą. Kai Marijona klūpo ir maldauja, Orgonas sau liepia: „Širdie, tu laikykis“. Šeima tėvui priešintis gali tik gudrumu, kaip daro Dorina ir Elmira. Akla tėvo valia vos nepražudo visos šeimos, ir ją išgelbsti tik karalius. Pabaigoje Orgonas vėl sprendžia vienas, tik šįkart gerai.
Rašiniui: ValdžiaLaisvėMeilė
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.