Tartiufas21-24 psl. · apie 10 min.
II veiksmas27% kūrinio
21 psl.

Žinios neturiu aš, iš kur kas paleido

kalbas apie šitokį susituokimą,

bet tokia naujiena atrodo juokinga.

ORGONAS.

Nėra čia ko juoktis, nėra kuo stebėtis.

DORINA.

Negalimas daiktas! Nė tamstai pareiškus,

aš nepatikėsiu.

ORGONAS.

Reikės patikėti.

DORINA.

Įsigeidei tamsta visus mus pajuokint.

ORGONAS.

Kas jau pasakyta, – tai bus padaryta.

DORINA.

Tai pasakų galas.

ORGONAS.

Dukrele, ne žaislas...

DORINA.

(Marijonai) Nereikia mūs ponui taip greitai tikėti –

pajuokinti nori...

ORGONAS.

Jeigu pasakyta..

DORINA.

Ne, ne, – tuo jau niekas negali tikėti.

ORGONAS.

Štai paskutinioji kantrybė man baigias.

DORINA.

Tegul, aš tikėsiu, labai bet stebiuosi,

kad tamsta, mūs ponas toksai išmintingas,

viena jau barzda kiek rimtumo suteikia,

ir tamsta galėtumei šitaip apsvaigti?

ORGONAS.

Laisvai jau tu laidai tą savo liežuvį,

tai man nepatinka.

DORINA.

Ponuli, prašau tik

taip baisiai nepykti, bet tai, iš tikrųjų,

22 psl.

juokams sumanyta. Ar tamstos duktė tam

davatkinui tinka? Kitais jam dalykais,

gal, rūpintis reikia. Ir tamstai kokia čia

garbė, pamanykit, tiek turto turėdams

sau elgetą žentą iš balos ištrauki.

ORGONAS.

Užuot niekus tauškus, geriau patylėtum.

Jei jis neturtingas, – juoba jį gerbiu aš,

nes jojo neturtas – garbingas neturtas.

Jis visa prarado, nes buvo nepratęs

tiek rūpintis žemės smulkiaisiais dalykais.

Visa mintimi danguje jis paskendęs,

tat nuostolius kentė, bet mano pagalba

gal kiek jam padėti iš vargo išbristi,

ko buvo nustojęs ir vėl įsigyti.

DORINA.

Tai jis taip ir sako, o tokia puikybė

ne kaip tepritinka maldingajam žmogui.

Jei jis toksai šventas, tai kam taip didžiuotis?

Kam turto taip trokšti? Matau, šitie žodžiai

visai nepatinka – tai nebepaliečiu

jau jojo šventumo. Svarbu ir kas kita.

Juk reik pagalvoti: jaunutė mergaitė

su tokiu Tartifu! Tokiems susijungus –

gyvenimas menkas. Nemylimas vyras

23 psl.

– tikroji pagunda dorybei prarasti.

Jei tamsta jai duodi nekenčiamą žmogų,

kuris neįstengia širdies jos patraukti,

už josios kaltybę – patsai atsakysi.

ORGONAS.

Visus ji galėtų gyventi pamokyt.

DORINA.

Jei ponas tik teiktųs manęs paklausyti...

ORGONAS.

Užteks tų šnekų man. Dukra tu, – aš tėvas:

gerai suprantu juk, kas tau naudingiausia.

Buvau pažadėjęs išleist už Valero;

girdžiu iš žmonių, jog jis mėgsta kortoti,

laisvai pakalbėti, o kad jis dažniausiai

bažnyčią lankytų – nesu to regėjęs.

DORINA.

Kas nor pasirodyt, tai tas tuoj ir bėga,

kai tikisi tamstą bažnyčioj atrasiąs.

ORGONAS.

Man nuomonė tavo nerūpi. – Tartifas

dangaus tikras tarnas, su juo jis susijęs,

o tai yr brangesnis už viską man turtas.

Todel su tuo vyru, kurį išrinkau tau

laiminga tu būsi, kaip kūdikiai žaisit,

kaip ta balandėlė su juo tu burkuosi

ir ką panorėsi, iš jo padarysi.

DORINA.

Iš jo padarys ji raguotą kvailiuką.

ORGONAS.

24 psl.

O čia kokios kalbos?!

DORINA.

Jis taip ir atrodo.

Nors tamstos dukrelė yra ir doriausia –

su tokiu dorybės tai lengva nustoti.

ORGONAS.

Tu liaukis trukdyti ir burną sučiaupki,

nekišk savo nosies – ne tavo čia darbas.

DORINA.

Tik tamstos aš labui...

ORGONAS.

Globėja kur buvus!

Nutilk, pasakyta.

DORINA.

Jei aš nemylėčiau...

ORGONAS.

Draudžiu tau mylėti.

DORINA.

Tai ir be leidimo

mylėti turėsiu, kitaip negaliu jau.

ORGONAS

A-a-a.

DORINA.

Man tamstos garbė juk brangi, nepakęsiu,

kad taip lengvai duodies kiekvieno apgaunams.

ORGONAS.

Ar tu nenutilsi?!

DORINA.

Man sąžinė liepia

į tokias vedybas ramiai nežiūrėti.

ORGONAS.

Ar tu nenutilsi, piktoji gyvatė?!

DORINA.

Toksai dievamylis. o toks apmaudingas.

ORGONAS.

Tulžis virte verda nuo tavo kvailybių;

tau griežtai sakysiu: turi man tylėti.

DORINA.

Tegul, tylomis aš tą patį galvosiu.

ORGONAS.

Prikandus liežuvį, galvok kiek sau nori,

Klausimai apie šiuos puslapius

1. Kodėl Orgonas taip ilgai netiki, kad Tartifas yra apgavikas?

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Orgonas Tartifą vertina pagal tai, ką mato iš šalies: bažnyčioje šis meldėsi taip, kad visi stebėjosi, o iš gautų dovanų pusę grąžindavo. Orgonas sako, kad pasikvietė jį pas save „supratęs dangaus įkvėpimą“. Kuo labiau šeima Tartifą kaltina, tuo tvirčiau Orgonas jo laikosi: „juoba užsispyręs aš jojo laikysiuos“. Net Elmirai jis atsako: „bet nepasakysiu, nes nepamatysiu.“ Tik pats išgirdęs Tartifą savo ausimis jis pripažįsta: „Suklydau, suklydau...“

Rašiniui: TikėjimasDora

2. Kaip Tartifas naudojasi religija savo tikslams? Remkis keliomis scenomis.

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Kleantas tokį žmogų apibūdina iš anksto: jis „dorove pirkliauja“. Tartifas pasirodo scenoje garsiai kalbėdamas apie savo atgailą, kad išgirstų Dorina. Elmirai meilę jis aiškina tuo, kad Viešpats grožį leidęs, „kad ji mus žavėtų, pažadintų meilę“. Damisui jį apkaltinus, jis vaidina nuolankų nusidėjėlį, ir Orgonas juo patiki dar labiau. Orgono turtą jis priima žodžiais „Jei Viešpats taip nori...“. Elmirai jis aiškina, kad sąžinės sienas galima „ištempti“ ir kad „blogą tedaro vien garsas pasklidęs“. Pabaigoje, kai dangaus vardas nebetinka, jis sako, kad jam liepia „ištikimumas karaliui“.

Rašiniui: DoraTikėjimas

3. Koks Dorinos vaidmuo Orgono namuose?

Pasirink atsakymą

Rašiniui: Laisvė

4. Kaip pjesėje susiduria tėvo valdžia ir šeimos narių valia?

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Orgonas mano, kad jo noro pakanka: „o jeigu aš noriu, tai to ir užtenka.“ Jis sulaužo Valerui duotą žodį, o Marijona prisipažįsta: „Mes tėvo taip bijom“. Damisą, sakiusį tiesą, tėvas išvaro iš namų ir prakeikia, o Tartifui užrašo visą turtą. Kai Marijona klūpo ir maldauja, Orgonas sau liepia: „Širdie, tu laikykis“. Šeima tėvui priešintis gali tik gudrumu, kaip daro Dorina ir Elmira. Akla tėvo valia vos nepražudo visos šeimos, ir ją išgelbsti tik karalius. Pabaigoje Orgonas vėl sprendžia vienas, tik šįkart gerai.

Rašiniui: ValdžiaLaisvėMeilė

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.