Tartiufas23-25 psl. · apie 5 min.
II veiksmas28% kūrinio
23 psl.

– tikroji pagunda dorybei prarasti.

Jei tamsta jai duodi nekenčiamą žmogų,

kuris neįstengia širdies jos patraukti,

už josios kaltybę – patsai atsakysi.

ORGONAS.

Visus ji galėtų gyventi pamokyt.

DORINA.

Jei ponas tik teiktųs manęs paklausyti...

ORGONAS.

Užteks tų šnekų man. Dukra tu, – aš tėvas:

gerai suprantu juk, kas tau naudingiausia.

Buvau pažadėjęs išleist už Valero;

girdžiu iš žmonių, jog jis mėgsta kortoti,

laisvai pakalbėti, o kad jis dažniausiai

bažnyčią lankytų – nesu to regėjęs.

DORINA.

Kas nor pasirodyt, tai tas tuoj ir bėga,

kai tikisi tamstą bažnyčioj atrasiąs.

ORGONAS.

Man nuomonė tavo nerūpi. – Tartifas

dangaus tikras tarnas, su juo jis susijęs,

o tai yr brangesnis už viską man turtas.

Todel su tuo vyru, kurį išrinkau tau

laiminga tu būsi, kaip kūdikiai žaisit,

kaip ta balandėlė su juo tu burkuosi

ir ką panorėsi, iš jo padarysi.

DORINA.

Iš jo padarys ji raguotą kvailiuką.

ORGONAS.

24 psl.

O čia kokios kalbos?!

DORINA.

Jis taip ir atrodo.

Nors tamstos dukrelė yra ir doriausia –

su tokiu dorybės tai lengva nustoti.

ORGONAS.

Tu liaukis trukdyti ir burną sučiaupki,

nekišk savo nosies – ne tavo čia darbas.

DORINA.

Tik tamstos aš labui...

ORGONAS.

Globėja kur buvus!

Nutilk, pasakyta.

DORINA.

Jei aš nemylėčiau...

ORGONAS.

Draudžiu tau mylėti.

DORINA.

Tai ir be leidimo

mylėti turėsiu, kitaip negaliu jau.

ORGONAS

A-a-a.

DORINA.

Man tamstos garbė juk brangi, nepakęsiu,

kad taip lengvai duodies kiekvieno apgaunams.

ORGONAS.

Ar tu nenutilsi?!

DORINA.

Man sąžinė liepia

į tokias vedybas ramiai nežiūrėti.

ORGONAS.

Ar tu nenutilsi, piktoji gyvatė?!

DORINA.

Toksai dievamylis. o toks apmaudingas.

ORGONAS.

Tulžis virte verda nuo tavo kvailybių;

tau griežtai sakysiu: turi man tylėti.

DORINA.

Tegul, tylomis aš tą patį galvosiu.

ORGONAS.

Prikandus liežuvį, galvok kiek sau nori,

25 psl.

bet man, kad – nė žodžio. (Dukteriai) Kaip tikras išminčius,

apsvarstęs kaip reikiant, pamiklinęs protą...

DORINA.

Galiu juk pasiusti, jei tuoj neprabilsiu.

ORGONAS.

O mūsų Tartifas, gerai pažiūrėjus,

DORINA.

Kaip niežti liežuvį...

ORGONAS.

Ir nors neturėtum

tuojau palinkimo, – suprasi bematant...

DORINA.

Apuoką atradus. (Orgonas atsisukęs į jos pusę, rankas susidėjęs žiūri ir tyli)

Jei būčiau jos vietoj,

tai nedovanočiau, atkeršyčiau vyrui,

kuris pasiryžęs vyru mane imti.

Tuojau po vestuvių jisai pamatytų,

kad žmonai – tai lengva bus kerštą atrasti.

ORGONAS.

Matau – mano žodžiai tai žirniai į sieną.

DORINA.

Nėra ko čia pykti. Nė garso aš tamstai

nesu juk pasakius.

ORGONAS.

Tai ką jau darai čia?

DORINA.

Pati sau kalbėjaus, tai tamstos neliečia.

ORGONAS.

Matau aš, kitokiu būdu nepriversiu,

nebent kad pamokslą į sprandą įdėsiu.

(Stojas taip, kad būtų patogu suduoti Dorinai ir, kalbėdamas su dukteria, vis į ją žiūri)

Klausimai apie šiuos puslapius

1. Kodėl Orgonas taip ilgai netiki, kad Tartifas yra apgavikas?

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Orgonas Tartifą vertina pagal tai, ką mato iš šalies: bažnyčioje šis meldėsi taip, kad visi stebėjosi, o iš gautų dovanų pusę grąžindavo. Orgonas sako, kad pasikvietė jį pas save „supratęs dangaus įkvėpimą“. Kuo labiau šeima Tartifą kaltina, tuo tvirčiau Orgonas jo laikosi: „juoba užsispyręs aš jojo laikysiuos“. Net Elmirai jis atsako: „bet nepasakysiu, nes nepamatysiu.“ Tik pats išgirdęs Tartifą savo ausimis jis pripažįsta: „Suklydau, suklydau...“

Rašiniui: TikėjimasDora

2. Kaip Tartifas naudojasi religija savo tikslams? Remkis keliomis scenomis.

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Kleantas tokį žmogų apibūdina iš anksto: jis „dorove pirkliauja“. Tartifas pasirodo scenoje garsiai kalbėdamas apie savo atgailą, kad išgirstų Dorina. Elmirai meilę jis aiškina tuo, kad Viešpats grožį leidęs, „kad ji mus žavėtų, pažadintų meilę“. Damisui jį apkaltinus, jis vaidina nuolankų nusidėjėlį, ir Orgonas juo patiki dar labiau. Orgono turtą jis priima žodžiais „Jei Viešpats taip nori...“. Elmirai jis aiškina, kad sąžinės sienas galima „ištempti“ ir kad „blogą tedaro vien garsas pasklidęs“. Pabaigoje, kai dangaus vardas nebetinka, jis sako, kad jam liepia „ištikimumas karaliui“.

Rašiniui: DoraTikėjimas

3. Koks Dorinos vaidmuo Orgono namuose?

Pasirink atsakymą

Rašiniui: Laisvė

4. Kaip pjesėje susiduria tėvo valdžia ir šeimos narių valia?

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Orgonas mano, kad jo noro pakanka: „o jeigu aš noriu, tai to ir užtenka.“ Jis sulaužo Valerui duotą žodį, o Marijona prisipažįsta: „Mes tėvo taip bijom“. Damisą, sakiusį tiesą, tėvas išvaro iš namų ir prakeikia, o Tartifui užrašo visą turtą. Kai Marijona klūpo ir maldauja, Orgonas sau liepia: „Širdie, tu laikykis“. Šeima tėvui priešintis gali tik gudrumu, kaip daro Dorina ir Elmira. Akla tėvo valia vos nepražudo visos šeimos, ir ją išgelbsti tik karalius. Pabaigoje Orgonas vėl sprendžia vienas, tik šįkart gerai.

Rašiniui: ValdžiaLaisvėMeilė

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.