Aš nieko nenoriu; širdis matau linksta –
už pono Tartifo norėtum tekėti.
Tikrai nusidėčiau, jeigu sutrukdyčiau
judviem susijungti. Garbės juk nemaža,
toksai gražuolėlis, išauklėtas dailiai:
ne toks, kad jau koja valytųsi nosį.
Jam ausys raudonos, žandai kaip pampuškos.
Visi jį taip gerbia, nežino, kur dėti;
žmona jojo būti – tai bent pramogėlė.
MARIJONA.
Dievuliau, Dievuliau...
DORINA.
Šalia tokio vyro,
kaip paukštis sparneliais lengvai suplasnosi.
MARIJONA.
Tik liaukis, jau liaukis, nėr jėgos klausytis!
Sutiksiu aš visa tuojau padaryti,
kad jam nepatekčiau.
DORINA.
Ne, ne, kas tai matė
tėvų neklausyti? Kad net ir beždžionę
pradėtų jie piršti – reikėtų tik džiaugtis.
O čia juk Tartifas! Po šliūbo tuoj vešis
į savo gimtinę: tenai seserėlės,
dėdienės ir tetos akis išspoginę
jaunamartę sveikins. Paskui aplankysi
ten vietos ponybę: teisėjo žmona ir
atstovo žmonelė – kaip tik tai panelei.
Pakels jie ir balių per mėsėdį kartą,
kur dviejų trimitų ims orkestras pūsti –
tai bus smagumėlio, jei vyras pavėlys.
MARIJONA.
Draskai tu man širdį.
DORINA.
Aš tamstos tarnaitė.
MARIJONA.
Dorina, Dorina, nors tu, meldžiamoji...
DORINA.
Ir tamstai nubausti įvyks, kaip sakyta,
MARIJONA.
Mergele tu mano,
DORINA.
Ne, ne juk...
MARIJONA.
Girdėjai –
jį myliu.
DORINA.
Jį myli, girdėjau, čia taškas.
Gražiausiai tekėsi už pono Tartifo.
MARIJONA.
Tau širdį parodžiau, tai gelbėk, Dorina!
DORINA.
Ką aš bepadėsiu? Ponia Tartifienė...
Ponia Tartifienė – labai gražiai skamba.
MARIJONA.
Ir mano likimas tavęs nesujaudin?
Tat eisiu – tegul jau visai nusiminus –
aš vaistą atrasiu, kur neša ramybę (nori išeiti).
DORINA.
Panele, palauki, aš jau nebepyksiu
ir nieko nebosiu, aš tamstos gailėsiuos.
MARIJONA.
Sakau tau, Dorina, taip baisiai kentėti
jėgų neturėsiu – mirties sau ieškosiu.
DORINA.
Nereik nusiminti, guviai apsisukę
galėsim laimėti, tik suktis mums reikia.
Štai tamstos meilusis Valeras ateina.
IV reginys.
VALERAS, MARIJONA, DORINA.
VALERAS.
Sveika, gerbiamoji, girdėjau naujieną
labai netikėtą...
MARIJONA,
Naujieną,.. o kokią?
VALERAS.
Kad tamsta tekėsi už pono Tartifo.
MARIJONA.
Taip tėvas į galvą yra įsikalęs.
VALERAS.
Ar tamstos tėvelis?
MARIJONA.
Atmainė sprendimą,
pats perša Tartifą.
VALERAS.
Rimtai jisai nori?
MARIJONA.
Rimtai. Ir aiškiausiai tą norą pareiškė.
VALERAS.
O tamsta kaip sprendi, širdis ką pasakė?
MARIJONA.
Kažin, nežinau aš,..
VALERAS.
Taurai pasakyta!
Argi nežinai jau?
MARIJONA.
Ne...
VALERAS.
Ne?
MARIJONA.
Ką patarsi?
VALERAS.
Aš tamstai patarsiu tekėt už Tartifo.
MARIJONA.
Taip patari tamsta?
VALERAS.
Taip patariu tamstai,
MARIJONA.
Tai bent patarimas...
VALERAS.
Aš neabejoju:
išrinko garbingai – belieka klausyti.
MARIJONA.
Tai aš patarimą iš tamstos gavau jau.
VALERAS.
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Kodėl Orgonas taip ilgai netiki, kad Tartifas yra apgavikas?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Orgonas Tartifą vertina pagal tai, ką mato iš šalies: bažnyčioje šis meldėsi taip, kad visi stebėjosi, o iš gautų dovanų pusę grąžindavo. Orgonas sako, kad pasikvietė jį pas save „supratęs dangaus įkvėpimą“. Kuo labiau šeima Tartifą kaltina, tuo tvirčiau Orgonas jo laikosi: „juoba užsispyręs aš jojo laikysiuos“. Net Elmirai jis atsako: „bet nepasakysiu, nes nepamatysiu.“ Tik pats išgirdęs Tartifą savo ausimis jis pripažįsta: „Suklydau, suklydau...“
Rašiniui: TikėjimasDora
2. Kaip Tartifas naudojasi religija savo tikslams? Remkis keliomis scenomis.
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Kleantas tokį žmogų apibūdina iš anksto: jis „dorove pirkliauja“. Tartifas pasirodo scenoje garsiai kalbėdamas apie savo atgailą, kad išgirstų Dorina. Elmirai meilę jis aiškina tuo, kad Viešpats grožį leidęs, „kad ji mus žavėtų, pažadintų meilę“. Damisui jį apkaltinus, jis vaidina nuolankų nusidėjėlį, ir Orgonas juo patiki dar labiau. Orgono turtą jis priima žodžiais „Jei Viešpats taip nori...“. Elmirai jis aiškina, kad sąžinės sienas galima „ištempti“ ir kad „blogą tedaro vien garsas pasklidęs“. Pabaigoje, kai dangaus vardas nebetinka, jis sako, kad jam liepia „ištikimumas karaliui“.
Rašiniui: DoraTikėjimas
3. Koks Dorinos vaidmuo Orgono namuose?
Rašiniui: Laisvė
4. Kaip pjesėje susiduria tėvo valdžia ir šeimos narių valia?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Orgonas mano, kad jo noro pakanka: „o jeigu aš noriu, tai to ir užtenka.“ Jis sulaužo Valerui duotą žodį, o Marijona prisipažįsta: „Mes tėvo taip bijom“. Damisą, sakiusį tiesą, tėvas išvaro iš namų ir prakeikia, o Tartifui užrašo visą turtą. Kai Marijona klūpo ir maldauja, Orgonas sau liepia: „Širdie, tu laikykis“. Šeima tėvui priešintis gali tik gudrumu, kaip daro Dorina ir Elmira. Akla tėvo valia vos nepražudo visos šeimos, ir ją išgelbsti tik karalius. Pabaigoje Orgonas vėl sprendžia vienas, tik šįkart gerai.
Rašiniui: ValdžiaLaisvėMeilė
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.