Tartiufas33-35 psl. · apie 5 min.
II veiksmas39% kūrinio
33 psl.

aš tamstai pareiškiu, jog širdį ir ranką

kitai greit galėsiu...

MARIJONA.

Žinojau, žinojau.

Karštai ką pamilęs, kodel nepelnytum...

VALERAS.

Ne nuopelnų deliai tikiuosi atrasiąs

sau gerą mergelę, kuri nesigėdins

atlygint man visa, ko šičia nustojau.

MARIJONA.

Nedaug kas nustoja, lengvai tas raminas.

VALERAS.

Aš pastangas dėsiu, tikėk, ir užmiršiu.

Garbė įžeista juk. Jei atmestas būni –

užmiršt negalėdams – turi apsimesti.

Tam rodyti meilę, kas jau atsigręžęs –

biauru ir juokinga – ir žemina žmogų.

MARIJONA.

Kilniausiojo jausmo matau čia be galo.

VALERAS.

Matys tai kiekvienas. Gal tamstai patiktų,

kad aš per visitėlį amžių liūdėčiau,

išjuoktas, apleistas, viengungis bastyčiaus,

kai džiaugsies laiminga su tuo, kurį myli.

MARIJONA.

Ir trokštu, kad viskas įvyktų bematant.

VALERAS.

Taip trokšti...

MARIJONA.

Geidžiu to.

VALERAS.

Užteks man klausytis.

Išeisiu – patenkindams tamstos troškimą.

34 psl.

(Daro žingsnį, neva norėdamas išeiti)

MARIJONA.

Visiems bus geriausia.

VALERAS.

Turėsi tat tamsta

visad atsiminti – pati verste vertus

mane pasitraukti

MARIJONA.

Aš ir atsiminsiu

VALERAS (dar grįždamas).

Elgiuosi. kaip tamsta man pavyzdį rodai.

MARIJONA.

Aš pavyzdį rodau? – tegul ir taip būnie.

VALERAS (išeidamas).

Patenkinu tamstą.

MARIJONA.

Tai išmintingiausia.

VALERAS.

Einu jau – ir nebesugrįšiu...

MARIJONA.

– Laimingai.

VALERAS (išeidamas).

Ką?

MARIJONA.

Dar ko?

VALERAS.

Šaukei lyg...

MARIJONA.

Ar tamsta sapnuoji?

VALERAS.

Man savas bus kelias, o tamstai – sudievu.

(palengva eina)

MARIJONA.

Sudievu ir tamstai.

DORINA (Marijonai).

Man aišku – pamišot.

Aš leidžiau kalbėtis abiem ligi galo,

matyti norėjau, lig kur jūs nueisit.

Na, ponas Valerai... (stverdama Valerą už rankos).

VALERAS.

Ko nori, Dorina?

DORINA.

Eikše, tamsta, šičia.

VALERAS.

Ne, ne, – tai koktu man,

reik taip padaryti, jinai kaip norėjo.

DORINA.

Prašau palūkėti.

35 psl.

VALERAS.

Nuspręsta – reik eiti.

DORINA.

Aa!..

MARIJONA (į šalį).

Turiu pasitraukti – jis nebepakenčia.

DORINA (pametus Valerą, bėgdama prie Marijonos).

O kur, meldžiamoji?

MARIJONA.

Tu leisk...

DORINA.

Neišbėgsi.

MARIJONA.

Tai veltui, Dorina... – išleisk, nelaikyki...

VALERAS (į šalį).

Koktu jai pažvelgus, kad aš čia dar stoviu...

Nėr ko abejoti – man reikia išeiti.

DORINA (pamesdama Marijoną ir bėgdama paskui Valerą).

Po plynių, pabaikit nors sykį vaipytis!

Eikšekit abudu! (ima Valerą ir Marijoną už rankų)

VALERAS.

Koksai tavo tikslas?

DORINA.

Sutaikint greičiausiai ir bylą laimėti.

Pablūdęs čia tamsta tuoj ginčio ieškoti.

VALERAS.

Pati juk girdėjai, kaip ji man kalbėjo,

DORINA (Marijonai).

Pablūdus ir tamsta be reikalo pykti.

MARIJONA.

Pati juk regėjai, kaip elgės Valeras.

DORINA (Valerui).

Abypus kvailystė. Kiek kartų man sakės –

ji tik ir svajoja už tamstos tekėti.

(Marijonai) Jis tamstą temyli ir trokšte jis trokšta

Klausimai apie šiuos puslapius

1. Kodėl Orgonas taip ilgai netiki, kad Tartifas yra apgavikas?

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Orgonas Tartifą vertina pagal tai, ką mato iš šalies: bažnyčioje šis meldėsi taip, kad visi stebėjosi, o iš gautų dovanų pusę grąžindavo. Orgonas sako, kad pasikvietė jį pas save „supratęs dangaus įkvėpimą“. Kuo labiau šeima Tartifą kaltina, tuo tvirčiau Orgonas jo laikosi: „juoba užsispyręs aš jojo laikysiuos“. Net Elmirai jis atsako: „bet nepasakysiu, nes nepamatysiu.“ Tik pats išgirdęs Tartifą savo ausimis jis pripažįsta: „Suklydau, suklydau...“

Rašiniui: TikėjimasDora

2. Kaip Tartifas naudojasi religija savo tikslams? Remkis keliomis scenomis.

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Kleantas tokį žmogų apibūdina iš anksto: jis „dorove pirkliauja“. Tartifas pasirodo scenoje garsiai kalbėdamas apie savo atgailą, kad išgirstų Dorina. Elmirai meilę jis aiškina tuo, kad Viešpats grožį leidęs, „kad ji mus žavėtų, pažadintų meilę“. Damisui jį apkaltinus, jis vaidina nuolankų nusidėjėlį, ir Orgonas juo patiki dar labiau. Orgono turtą jis priima žodžiais „Jei Viešpats taip nori...“. Elmirai jis aiškina, kad sąžinės sienas galima „ištempti“ ir kad „blogą tedaro vien garsas pasklidęs“. Pabaigoje, kai dangaus vardas nebetinka, jis sako, kad jam liepia „ištikimumas karaliui“.

Rašiniui: DoraTikėjimas

3. Koks Dorinos vaidmuo Orgono namuose?

Pasirink atsakymą

Rašiniui: Laisvė

4. Kaip pjesėje susiduria tėvo valdžia ir šeimos narių valia?

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Orgonas mano, kad jo noro pakanka: „o jeigu aš noriu, tai to ir užtenka.“ Jis sulaužo Valerui duotą žodį, o Marijona prisipažįsta: „Mes tėvo taip bijom“. Damisą, sakiusį tiesą, tėvas išvaro iš namų ir prakeikia, o Tartifui užrašo visą turtą. Kai Marijona klūpo ir maldauja, Orgonas sau liepia: „Širdie, tu laikykis“. Šeima tėvui priešintis gali tik gudrumu, kaip daro Dorina ir Elmira. Akla tėvo valia vos nepražudo visos šeimos, ir ją išgelbsti tik karalius. Pabaigoje Orgonas vėl sprendžia vienas, tik šįkart gerai.

Rašiniui: ValdžiaLaisvėMeilė

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.