aš tamstos prašyčiau į manąjį namą
nė kojos nekelti, nes skelbi tolydžio
mums pažiūras tokias, kad žmogui doram jomis
sekti netinka. Sakau atvirai, nes
kas slėgia man širdį, to negrumuliuoju.
DAMISAS.
Už mus laimingesnis tas ponas Tartifas.
PONIA PERNELLE.
Žmogus vieną kartą! Kas jojo paklauso,
tasai nesuklysta. Ir jei koksai žioplas,
kaip tu, drąsos turi prieš jį balsą kelti,
piktumas draskyte tuoj drasko man širdį.
DAMISAS.
Tai man čia žiūrėti, matyti ir kęsti,
kaip tas apsimetęs didžiausią galybę
namuos mūs įgijo, ir jei tas gražuolis
nesiteikia leisti – pažaisti nedrįstam.
DORINA.
Jei jo tu klausysi ir juo tu tikėsi –
mirtis tau ant vietos: vos tik pajudėsi –
tuojau nusidėsi, – visus jis daboja.
PONIA PERNELLE.
Viena tai ir laimė, kad jis jus daboja!
Į dangų tetrokšta visus mus nuvesti:
kas peiktina – peikia. Kaip mano sūnus jūs
karštai jį mylėkit – visų bus geriausia.
DAMISAS.
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Koks Dorinos vaidmuo Orgono namuose?
Rašiniui: Laisvė
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.