Tartiufas39-41 psl. · apie 5 min.
III veiksmas46% kūrinio
39 psl.

I reginys.

DAMISAS, DORINA.

DAMISAS.

Tegul mane galas, perkūnas lai trenkia!

Kvailiu mane galit visi pavadinti,

jei nepadarysiu čia didelio triukšmo,

nebodamas tėvo galybės smarkiosios.

DORINA.

Palauk, meldžiamasis, valdyki piktumą,

juk tamstos tėvelis taip sau pakalbėjo,

o kol sumanytą įvykins lig galo,

tai ilgas dar kelias, visaip gali būti.

DAMISAS.

Bet šitą biaurybę turiu sutrukdyti:

išgirs jis nors porą teisybės žodelių.

DORINA.

Teisybę sakydams, ką nors sugadinsi.

Čia reik apgalvoti ir žingsnį kiekvieną.

Geriausiai ponia veiks. Juk pamotės tamstos

Tartifas taip klauso, žiūrėte tik žiūri,

taip nori įtikti. Ponia tat iškvos jį

ir gal ką laimėti. Prieit negalėjau,

neva jis ten meldžias; jo tarnas man sakė

tuojau jį išeisiant, tai čia jo palauksiu,

prašau pasitraukti, manęs netrukdyti.

DAMISAS.

Galiu ir aš likti, galiu juk girdėti.

DORINA.

40 psl.

Nereikia. Vieni jie čia turi matytis.

DAMISAS.

Jam nieko netarsiu – nė pusės žodelio.

DORINA.

Iškęsi netaręs, kaip rudkis nekaukęs.

Išeik, jei nenori ko nors pagadinti.

DAMISAS.

Tenoriu matyti, nepyksiu – neširsiu.

DORINA.

Spyries tik, – į apmaudą vesti temoki,

tai slėpkis greičiausiai – jisai jau ateina.

(Damisas pasislepia gilumoje, kambarėlyje).

II reginys.

TARTIFAS, DORINA.

TARTIFAS (pamatęs Doriną sako savo tarnui)

Paslėpki tuo tarpu kuo aš kankinausi,

skaudžios ašutinės, taip pat disciplinos

lai niekas nemato. Patsai tu eik melskis.

Manęs jei ieškotų, sakyk – kalinių aš

išėjęs lankyti ir jųjų sušelpti.

DORINA.

Pagyro tu puodas.

TARTIFAS.

O tamstai ko reikia?

DORINA.

Pranešti turėjau...

TARTIFAS.

Dievuliau tu mano!

pirma neg' kalbėsi – imk drobės šmotelį...

(traukia iš kišenės nosinį)

DORINA.

O kam man to reikia?

TARTIFAS.

Krūtinei pridengti.

41 psl.

Baisu pažiūrėti! Aš sielą įžeisčiau,

ir pragaro mintys mane tuoj apsėstų.

DORINA.

Esi tatai tamsta nekietas pagundai,

jei kaklo šmotelis sujaudint taip gali

net karštis pakyla. Manęs tai neveikia.

Jeigu alei vieno drabužio nusimtum

ir plikutelaitis čia sau vaikštinėtum,

o man tai kas tokio?

TARTIFAS.

Kadangi nenori

padoriai kalbėti – tuojau aš išeisiu.

DORINA.

Ne, ne, tai aš tamstą ramybėj paliksiu.

Turiu tik pranešti, kad teiksis ponia čia

ateiti ir tamstos ji prašo palaukt, jei galėsi.

TARTIFAS.

Mieliausiai, mieliausiai...

DORINA (sau).

Apsalo velėna.

Sakiau ir sakysiu, kad velnią jis mano.

TARTIFAS.

Ar greit ji žadėjo?..

DORINA.

Aš laukiu, o – žingsniai...

Ponia jau pati, – tat galiu pasitraukti.

III reginys.

ELMIRA, TARTIFAS.

TARTIFAS.

Kad Viešpats gėrybėje savo be krašto

tą brangiąją sielą, taip pat tamstos kūną

sveikatoj laikytų ir laimintų tamstą, –

Klausimai apie šiuos puslapius

1. Kodėl Orgonas taip ilgai netiki, kad Tartifas yra apgavikas?

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Orgonas Tartifą vertina pagal tai, ką mato iš šalies: bažnyčioje šis meldėsi taip, kad visi stebėjosi, o iš gautų dovanų pusę grąžindavo. Orgonas sako, kad pasikvietė jį pas save „supratęs dangaus įkvėpimą“. Kuo labiau šeima Tartifą kaltina, tuo tvirčiau Orgonas jo laikosi: „juoba užsispyręs aš jojo laikysiuos“. Net Elmirai jis atsako: „bet nepasakysiu, nes nepamatysiu.“ Tik pats išgirdęs Tartifą savo ausimis jis pripažįsta: „Suklydau, suklydau...“

Rašiniui: TikėjimasDora

2. Kaip Tartifas naudojasi religija savo tikslams? Remkis keliomis scenomis.

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Kleantas tokį žmogų apibūdina iš anksto: jis „dorove pirkliauja“. Tartifas pasirodo scenoje garsiai kalbėdamas apie savo atgailą, kad išgirstų Dorina. Elmirai meilę jis aiškina tuo, kad Viešpats grožį leidęs, „kad ji mus žavėtų, pažadintų meilę“. Damisui jį apkaltinus, jis vaidina nuolankų nusidėjėlį, ir Orgonas juo patiki dar labiau. Orgono turtą jis priima žodžiais „Jei Viešpats taip nori...“. Elmirai jis aiškina, kad sąžinės sienas galima „ištempti“ ir kad „blogą tedaro vien garsas pasklidęs“. Pabaigoje, kai dangaus vardas nebetinka, jis sako, kad jam liepia „ištikimumas karaliui“.

Rašiniui: DoraTikėjimas

3. Kaip pjesėje susiduria tėvo valdžia ir šeimos narių valia?

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Orgonas mano, kad jo noro pakanka: „o jeigu aš noriu, tai to ir užtenka.“ Jis sulaužo Valerui duotą žodį, o Marijona prisipažįsta: „Mes tėvo taip bijom“. Damisą, sakiusį tiesą, tėvas išvaro iš namų ir prakeikia, o Tartifui užrašo visą turtą. Kai Marijona klūpo ir maldauja, Orgonas sau liepia: „Širdie, tu laikykis“. Šeima tėvui priešintis gali tik gudrumu, kaip daro Dorina ir Elmira. Akla tėvo valia vos nepražudo visos šeimos, ir ją išgelbsti tik karalius. Pabaigoje Orgonas vėl sprendžia vienas, tik šįkart gerai.

Rašiniui: ValdžiaLaisvėMeilė

4. Ką Tartifas, pamatęs Doriną, liepia tarnui sakyti, jei kas jo ieškotų?

Pasirink atsakymą

Rašiniui: Tikėjimas

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.