Tartiufas41-42 psl. · apie 5 min.
III veiksmas47% kūrinio
41 psl.

Baisu pažiūrėti! Aš sielą įžeisčiau,

ir pragaro mintys mane tuoj apsėstų.

DORINA.

Esi tatai tamsta nekietas pagundai,

jei kaklo šmotelis sujaudint taip gali

net karštis pakyla. Manęs tai neveikia.

Jeigu alei vieno drabužio nusimtum

ir plikutelaitis čia sau vaikštinėtum,

o man tai kas tokio?

TARTIFAS.

Kadangi nenori

padoriai kalbėti – tuojau aš išeisiu.

DORINA.

Ne, ne, tai aš tamstą ramybėj paliksiu.

Turiu tik pranešti, kad teiksis ponia čia

ateiti ir tamstos ji prašo palaukt, jei galėsi.

TARTIFAS.

Mieliausiai, mieliausiai...

DORINA (sau).

Apsalo velėna.

Sakiau ir sakysiu, kad velnią jis mano.

TARTIFAS.

Ar greit ji žadėjo?..

DORINA.

Aš laukiu, o – žingsniai...

Ponia jau pati, – tat galiu pasitraukti.

III reginys.

ELMIRA, TARTIFAS.

TARTIFAS.

Kad Viešpats gėrybėje savo be krašto

tą brangiąją sielą, taip pat tamstos kūną

sveikatoj laikytų ir laimintų tamstą, –

42 psl.

to trokštu – žemiausias aš Viešpaties tarnas.

ELMIRA.

Dėkoju širdingai už kilnų troškimą,

bet sėskim – kalbėtis taip bus patogiau.

TARTIFAS.

Kaip tamsta jautiesi, liga ar praėjo?

ELMIRA.

Puikiausiai jaučiuosi, jau karštis atslūgo.

TARTIFAS.

Žinau aš, nevertos yra mano maldos,

vargu ar dangus jų klausyti norėtų,

bet prisipažinsiu, kad dieną ir naktį

karštai aš meldžiausi už tamstos sveikatą.

ELMIRA.

Del mažmožio tokio daug rūpinies tamsta.

TARTIFAS.

Ne mažmožis tamstos liga mano širdžiai.

Geriau lai aš sirgsiu, – tik tamsta sveika būk.

ELMIRA.

Krikščionių dorovė tiek nereikalauja.

Už tamstos gerumą – širdingai dėkoju.

TARTIFAS.

Ne tiek gerbiamoji esi nusipelnius.

ELMIRA.

Slaptai pakalbėti su tamsta norėjau,

todel ir džiaugiuosi, kad nieks nesiklauso.

TARTIFAS.

Ir aš sužavėtas, o kaip tai saldu man

su tamsta, geroji, dviese pasibūti.

Seniai aš meldžiausi tokios valandėlės, –

dangus tiktai šiandien man ją dovanojo.

Klausimai apie šiuos puslapius

1. Kodėl Orgonas taip ilgai netiki, kad Tartifas yra apgavikas?

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Orgonas Tartifą vertina pagal tai, ką mato iš šalies: bažnyčioje šis meldėsi taip, kad visi stebėjosi, o iš gautų dovanų pusę grąžindavo. Orgonas sako, kad pasikvietė jį pas save „supratęs dangaus įkvėpimą“. Kuo labiau šeima Tartifą kaltina, tuo tvirčiau Orgonas jo laikosi: „juoba užsispyręs aš jojo laikysiuos“. Net Elmirai jis atsako: „bet nepasakysiu, nes nepamatysiu.“ Tik pats išgirdęs Tartifą savo ausimis jis pripažįsta: „Suklydau, suklydau...“

Rašiniui: TikėjimasDora

2. Kaip Tartifas naudojasi religija savo tikslams? Remkis keliomis scenomis.

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Kleantas tokį žmogų apibūdina iš anksto: jis „dorove pirkliauja“. Tartifas pasirodo scenoje garsiai kalbėdamas apie savo atgailą, kad išgirstų Dorina. Elmirai meilę jis aiškina tuo, kad Viešpats grožį leidęs, „kad ji mus žavėtų, pažadintų meilę“. Damisui jį apkaltinus, jis vaidina nuolankų nusidėjėlį, ir Orgonas juo patiki dar labiau. Orgono turtą jis priima žodžiais „Jei Viešpats taip nori...“. Elmirai jis aiškina, kad sąžinės sienas galima „ištempti“ ir kad „blogą tedaro vien garsas pasklidęs“. Pabaigoje, kai dangaus vardas nebetinka, jis sako, kad jam liepia „ištikimumas karaliui“.

Rašiniui: DoraTikėjimas

3. Kaip pjesėje susiduria tėvo valdžia ir šeimos narių valia?

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Orgonas mano, kad jo noro pakanka: „o jeigu aš noriu, tai to ir užtenka.“ Jis sulaužo Valerui duotą žodį, o Marijona prisipažįsta: „Mes tėvo taip bijom“. Damisą, sakiusį tiesą, tėvas išvaro iš namų ir prakeikia, o Tartifui užrašo visą turtą. Kai Marijona klūpo ir maldauja, Orgonas sau liepia: „Širdie, tu laikykis“. Šeima tėvui priešintis gali tik gudrumu, kaip daro Dorina ir Elmira. Akla tėvo valia vos nepražudo visos šeimos, ir ją išgelbsti tik karalius. Pabaigoje Orgonas vėl sprendžia vienas, tik šįkart gerai.

Rašiniui: ValdžiaLaisvėMeilė

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.